Rymodamas ir beveik nekeisdamas kūno pozicijos, žvilgsnio trajektorijos bei kitų kūniškų faktorių, atkunta tik tuomet, kai pajunta dar vieną kūną už savęs. Pajutęs pareigą pasiaiškinti, kodėl apie merginos būvimą šiame kambaryje sužino tik šiai prisiglaudus, tyliai, saugodamas ramų dukters miegą, taria:
- Atleisk. Užsigalvojau, nes tikrai yra apie ką pamąstyt,-nelabai noriai nusišypsojęs, pakreipia galvą į merginos pusę, kad geriau matytų jos veidą. Kadangi šią dieną jaučiasi šiek tiek flegmatiškas, pirmiau kavą užuodžia, nei ją pastebi. Sureagavęs po laiko, perima puodelį su gėrimu iš merginos rankų ir linktelėdamas smakru, tokiu judesiu išreiškia padėką.
- Esi tikras auksas. Turbūt jei neatsigersiu kavos taip ir neprabusiu,-pritraukęs puodelio briauną prie lūpų, gurkšteli ir užmerkęs akis pasimėgauja kavos skoniu, labai maloniai palietusiu skonio receptorius. Scarlett pateikus pasiūlymą, kuris jam atrodė be galo priimtinas, nusišypso puse lūpų, prieš prabildamas:
- Puikus sumanymas. Regis, šiandien būsi dešinysis mano smegenų pusrutulis, nes maniškiai abu ne itin veikia,-tyliai, tačiau nelabai linksmai nusijuokęs, žvilgteli į dukrą, kuri kaip tik tuo metu ėmė budintis. Nugėręs dar kelis didelius kavos gurkšnius pastato puodelį ant stalo ir pasilenkęs prie lovytės atsargiai iškelia Nikki bei paima ją į rankas.
- Suteik man dešimt minučių paruošti Nicolę ir pačiam šiek tiek susitvarkyti, nes neabejoju, jog atrodau kaip pelkių gyventojas,-visomis išgalėmis stengdamasis bent jau aplinkinių neužkrėsti savo siaubingomis nuotaikomis, šypsosi. Tiesa, ganėtinai nevykusiai ir kone priverstinai. Čiūčiuodamas dukterį, kuri prisilaikydama savo būdo bruožo ką tik atsikėlusiai būti suirusia, patraukia prie durų. Pravėręs jas koja, nes rankos buvo užimtos, pirmiau praleidžia Scarlett, o jau tuomet išeina ir pats. Namo apatiniame aukšte, įvykdęs visus pastaruosius tikslus ir pasiruošęs žygiui į parką, neilgtrukus visi trys išvažiuoja.