Apartamentai nr. 208

Palaukęs kol Nicole pradarys duris, po jos įeina į vidų. Apsimestinai susidomėjęs dabartine būvimo erdve, atmestinai permeta per ją akis ir nenorėdamas imti kalbėti apie nebūtus dalykus ir užvedinėti bereikalingas temas, pereina prie pačios judviejų šioje patalpoje susitikimo esmės:
- Tai kur narkotikai?-priešingai nei prieš tai, atrodo ryžtingesnis, o ir nevengia ištarti to skambaus žodžio "narkotikai".

Giliu atodūsiu pasitikdamas Nicole's priartėjimą prie saugyklos, saugančios stebuklingąsias piliules, su paliepimu sėstis bemat sutinka, linktelėdamas smakru, nors mergina to ir nematė. Pasisukęs į tą pusę kurioje stovėjo lova, nukulniuoja bei prisėda ant jos krašto. Įsmeigęs akis į vieną konkretų tašką, ištempęs ausis klausosi visų kambaryje aidinčių garsų, tačiau nepasuka galvos į Nicolę.
- Ten apačioj,-rankos mostu parodo į grindis, po kuriomis jo apskaičiavimais turėtų būti vestibiulis.
- Tau pavyko mane kažkaip stebuklingai apšviesti,-pritilęs, nusprendžia liautis kalbėti mįslėmis:
- Nepersigalvojau,-giliai įkvėpęs, pasikreipia kūnu į kito kambario pusėje mindžikuojančią merginą.
- O tą tylų balsą, kuris atsiranda galvoje primindamas, jog elgiuosi netinkamai, pasistengęs numalšinu,-vypteli pirštu parodęs savo pakaušio link. Galiausiai susidėjęs rankas ant kelių, stebi Nicolę kuomet ši lovos paviršiumi nušliaužia iki jo. Tačiau negalėdamas sukioti galvos 360 laipsnių kampu, nukreipia veidą į vaizdą atsiveriantį priešais save. Pajutęs jos rankas ant savo pečių, krūpteli, nes paprasčiausiai nesitikėjo tokio jos ėjimo. Net masažo dėka, kuris buvo malonus negalėdamas atsipalaiduoti, taria:
- Vertinu tavo pastangas, bet viena tabletė ir išsitempimo kaip nebūta,-pasistengia ištarti kuo maloniau, kad mergina neįsižeistų.
- Duodi man tablečių, darai masažą...-stengiasi vaidinti, kad Nicole's pirštų miklumas jo pečiams nedaro jokio poveikio, tad sėdi pernelyg išsitempęs.
- Ir neprašai už tai jokio atlygio,-pasukęs veidą į merginą, kuo nuoširdžiau nusišypso.
- Regis, sutikau ypatingą merginą.

Dėl Nicole's elgesyje netikėtai atsiradusio lipšnumo, padažnėjus jo kvėpavimui ir širdies dūžiams, be šių atoveiksmių laikosi pakankamai tvirtai. Stebėdamas, kaip į jo delną įrieda tabletės, suleidžia dantis į savo apatinę lūpą, šitaip kęsdamas nekantrumą. Netrukus pajutęs, kad gali paleisti kraują, prasižioja ir pirštais suėmęs vieną įdomios spalvos davinį, įsimeta į burną. Dėl seilių trūkumo, sunkiai ją rydamas visaip raukosi, kol pajutęs, jog dozė neprilipusi prie gerklės briaunų pateko ten kur reikia, lengviau atsikvepia.
- Labai dėkoju,-pasistengęs šypteli, tačiau Nicole's rankoms raižant jo kūną, tarytum sustingsta bijodamas net pajudėti.
- Nicole, ką tu darai?-prataria silpnai, veide puikiai atspindėdamas šiokią tokią neviltį. Merginai tęsiant, per kūną perbėgus maloniam šiurpuliukui prisimerkia. Varstomas įvairių minčių bei dvejonių kratinio, lyg tarp kitko, pažvelgia į savo sugniaužtą delną žinodamas apie jame esančios dar vienos tabletės egzistenciją. Lėtai jį atlenkęs, liežuviu apveda spėjusias išdžiūti lūpas bei suvartojęs dar vieną merginos atseikėtą davinį, prataria:
- Velniai nematė,-staigiai apsisukęs, stveria Nicolę už liemens ir nubloškęs ją ant lovos, užgula savo kūnu.
- Tai toli gražu nėra viskas, ko aš noriu,-tabletėms, suvartotoms ant tuščio skrandžio ėmus veikti stebėtinai greitai, pajutęs galvoje malonų svaigulį įsiknimba veidu į merginos kaklą, agresyviai jį bučiuodamas.

Nebesileisdamas į jokias kalbas, juo labiau malti liežuviu nebebuvo nei prasmės, nei laiko, leidžiasi veiksmais parodyti kas jam šiuo metu rūpi užpildamas Nicole's kūną glamonėmis. Netekęs viršutinio rūbo, parodo nemenką norą bei iniciatyvą pamatyti pusnuogę ir merginą, nekantriai plėšydamas nuo jos rūbus, bei tuo parodydamas, kad švelnaus sekso iš jo nesulauks. Kai nudraskytas drabužis lieka jo rankose, numeta į šoną, o ir netikėdamas, kad Nicole bandys kažką pasakyt, užtildo ją giliu bučiniu.

Aiškiai veide iš gašlioje šypsenoje parodydamas, kad jam patinka absoliučiai visi Nicole's veiksmai. Kuomet ši atsiduria viršuje, šiek tiek pasikėlęs suima rankomis jos veidą ir nesunkiai pritraukia, kad galėtų pabučiuoti. Tuo pat metu darbuodamasis ir rankomis, prasega jos dėvimų džinsų sagą, po to užtrauktuką, tačiau sąžinei pasirodžius esant stipresniam jausmui už narkotikų suteiktą apsvaigimą, suima jos rankas ties riešais ir atitraukia nuo savęs.
- Ką aš darau...-ne itin švelniai nustūmęs Nicolę į šoną, susiima už svaigstančios galvos ir bandydamas atsikvošėt, kelis kartus sau pačiam suduoda per veidą.
- Manęs neturėtų čia būti. Ir tuo labiau su tavimi,-atsako šaltai, o nušliaužęs lova iki jos krašto, netvirtai pastato pėdas ant žemės tebesėdėdamas. Sunkiai orientuodamasis visgi užmato netoliese besivoliojančius savo marškinius ir juos pačiupęs ima rengtis. Netrukus atsistojęs, svyruodamas patraukia prie durų, o eidamas kalba:
- Negaliu išduoti moters, kuri namuose sūpuoja mūsų vaiką. Per daug ją myliu. Ir jokiai narkotikų dozei nepavyks man to išmušti iš galvos bei širdies,-išbėręs pastarąjį sakinį kone greitakalbe, neapskaičiavęs jėgų pradaro duris taip, kad šios su garsiu bumbtelėjimu tvojasi į sieną. Neturėdamas ilgiau čia ką veikti, ramstydamas sienas pasišalina iš kambario, o ilgainiui ir iš paties viešbučio.