Neigiamai papurčiusi galvą atsidūsta.
-Tikrai nebūčiau pati pirkusi tokios... pilies,-nusijuokia.
-Tai palikimas,-gūžteli pečiais.
-O kadangi ją išlaikyti negyvenamą kainuoja daugmaž
tiek pat, kiek ir gyvenamą, nusprendžiau persikelti...
Klausydama draugės šnekų, priekaištingai papurto
galvą, atsistodama ir nueidama prie spintelės su įvairiais
arbatos gėrimo atributais. Ėmusi taisyti joms vaišes,
prabyla, nepaisant ėmusio garsiau šniokšti elektrinio
arbatinuko.
-Nenoriu sakyti "juk sakiau", bet juk aš tau sakiau!
Atsisukusi į Trish nusijuokia ir atnešusi dubenėlį su
sausainiais, padeda jį ant stalo.
-Tai tavo gyvenimas, aš tai jau įsisamoninau,-pirštu
baksteli sau į smilkinį.
-O tu bandei nuo jo pabėgti ir štai, parbėgai atgalios..
Paruošusi du puodelius arbatos, atneša juos ir padeda
ant stalo, vieną jų pastumdama viešniai.
-Nežinau...-paėmusi vieną sausainį, atkandą nedidelį
jo kampą.
-Aš čia dar palyginti neseniai. Priešų neįsitaisiau. O
tai jau šis tas,-nusikvatoja.
-Jei rimtai, man čia visai patinka. Ganėtinai ramu, o ir
darbas, kurį gavau man prie širdies... Visada mėgau
suktis pramogų versle, tai mano kraujyje...-šypteli.