Išgirdusi kaip asmuo kitapus spynos ją rakina, įbeda akis į duris, nervingai trypčiodama
kojomis.
- Labas,~pasirodžius visai neprastai atrodančiam vaikinui, o ne kokiam seniui, kaip
kad tikėjosi, pajutusi palengvėjimą nusišypso, nes bemat suvokia, jog pagalbos ji tikrai
sulauks.
- Jei atvirai - tam ir esu čia, jog man padėtum. Supranti...~grakščiu rankos mostu, pasitaiso
į veidą lindusius plaukus.
- Berakindama duris atsitiktinai nulaužiau raktą ir dalis jo liko spynoje. Negaliu apžiūrėti
namo, kurį gyvai matau pirmą kartą gyvenime,~nutaisiusi gailų žvilgsnį, įsistebi į vaikino
akis.
- Pamaniau, kad galėtum man pagelbėti. Juk galėtum, taip?