Papludimys

Tiesiog sugalvojęs čia ateiti, atsipalaiduoti bei pakvepuoti grynu oru, susiranda nuošalesnę vietelę netoli kopų. Atsisėdęs, prasega akustinės gitaros dėklą ir netrukus instrumentą išsitraukęs, tyliai užgroja stebėdamas nežymiai banguojančią jūrą.

Netrukus pamatęs merginą, stebi visą jos atėjimą nenustodamas groti. Atsistojęs apsidairo ar prie jos nėra kokio nors vyro, kuris sumaišytų jo planus Evę užkalbinti. Nusprendęs, kad ji čia atėjo viena, pasiekia ją vis dar brazdindamas gitarą ir tikėdamasis, kad Eve atkreips dėmesį į grojančią muziką.

Merginai atkreipus dėmesį į tokį lėkštą užkalbinimo būdą, nusijuokęs padėkoja:
- Ačiū.
Šypteli ir paima ranka už gitaros neck'o liovęsis groti.
- Komplimentai iš gražių merginų grojimo klausimu visada malonūs.
Tebesišypsodamas, nužvelgia ją gulint.
- Emm...
Pasikaso ranka pakaušį matomai kiek susimėtydamas.
- Tikiuosi netrukdau tau ilsėtis. Tiesiog pastebėjau, kad atėjai čia viena ir panorau užkalbinti.

- Bet juk atėjai čia visai neseniai.
Tebestovėdamas ranka parodo į kopas, kuriose kurį laiką lindėjo.
- Sėdėjau anai ten ir tave stebėjau. Šiandien paplūdimys klaikiai tuščias.
Įkvėpęs, sumano liautis mindžikuoti, tad prisėda ant smėlio čia pat Eve's.
- Galiu tau groti kiek tik pageidausi.
Stebėdamas merginą, nusišypso.
- Nes jau nebežinau kur dėti savo...
Atsikrenkščia vos vos laikydamasis nesusijuokęs.
- Talentą.
Išvydęs jos ištiestą ranką, nestipriai spusteli.
- Labai malonu su tavimi susipažinti Eve. Aš Adam'as.
Išsišiepęs, paima gitarą į rankas, lyg ruoštųsi netrukus užgroti.
- Kad jau žinau tavo vardą, nepapasakosi dėl ko atėjai čia viena be vaikino ar būrio draugių?

- Hm...
Dedasi susimąsčiusiu bei nužvelgęs Eve's kūną, prakalba:
- Nepasakyčiau, kad tavo kūnui trūksta rudumo.
Kadangi žiūrėjo ten pat, pasislenka žvilgsniu į viršų, kad šis kliudytų jos veidą.
Po sekančių jos žodžių, ima atsiprašinėt:
- Atleisk, jei dėl mano žodžių pasijutai nejaukiai. Tikrai.
Triktelėjęs ranka, nestipriai daužteli delnu per gitaros korpusą, sukeldamas negarsų "taukšt".
- Tiesiog kartais kas nors mano dėmesį prikausto nepriklausomai nuo smegenų skleidžiamo signalo liautis.
Toliau jau pritilęs, šypsodamasis klausosi merginos iki kol ji padaro pauzę.
- Spėju man neverta net klausti ar mėgsti muziką.
Patrynęs smakrą, uždeda reikiamus pirštus ant reikiamų stygų ir švelniai per jas perbraukia.
- O dėl mano užsiėmimo esi visiškai teisi.
Skvarbiai pažvelgia į merginos veidą.
- Tik deja, negaliu tiksliai nuspėti kuo dirbi tu. Gal modelis, ne?
Vis dar laikydamas šypseną, trumpam nuveda akis į horizontą.
- Groti yra nesunku. Galėčiau tave pamokinti jei tu nieko prieš.

Po tam tikrų Eve žodžių, iš širdies nusijuokia. Garsiai.
- Deja, bet mane sugluminti ne taip paprasta.
Vėlgi atsuka į merginą akis ir stebi ją šypsodamasis.
- Nors tu savyje turi kažkokių įdomių savybių, kurios priverčia užsispoksot.
Ranka parodo į Evę ir pratęsia mintį:
- Be jokios abejonės į tave.
Netrukus nuvedęs akis į jūros vaizdą, atsidūsta ir ima kalbėti nekeisdamas žvilgsnio trajektorijos.
- Čia ramu. Gera. Be to nuošalu. Nereikia bijoti, dėl nemalonaus dėmesio.
Tvirčiau rankose suima instrumentą.
- Esi tik tu ir gitara. O to man ir reikia, kad galėčiau kurti.
Merginai pradėjus pasakoti apie save, stebi ją klausydamasis. O pats tik po kurio laiko prasižioja:
- Nebūčiau pamanęs, jog vadovauji kažkokiai lygai. Tikriausiai sunku...
Nutaiso linijinę šypseną.
- O ką jau kalbėti apie kautynes.
Nuoširdžiai nusišypso, o Eve'i neatsisakius būti pamokomai, atsargiai įteikia jai gitarą.
- Turiu daug kantrybės. Būsiu čia kol pati sugebėsi ką nors pagroti.
Nusijuokęs, prisitraukia sėdėti arčiau merginos. Paėmęs jos ranką, uždeda ant gitaros taip kaip ji turėtų būti laikoma.
- Pirmas žingsnis atliktas. Jau moki laikyti ją.

Ateinu i papludimi ir pamatau Eve ir Adama bet nekreipes i juos demesio nueinu kiek atokiau nusirengiu (ne nuogai)ir nueinu i vandeni po 30min islipu i kranta kiek pasideginu.Pasidegines ir apsausejes susirenku manta ir iseinu.

Eve Leto rašo:

Kilsteli antaki
- O kas tave suglumintu?
Nusprendusi, kad gana kamantineti atmeta galva atgal
- rimtai? nezinojau, kad tokiu savybiu turiu
pati nusisuka i jura ir ji isklauso
- tave turbut uzpuola gerbejos, jei pasiroddai kazkur, kur daugiau zmoniu
nusisypsojusi atsisuka i ji
- su lyga galima numirt is nuobodulio, o del kovojimo, kovu pastaruoju metu neturiu tai galima sakyt atostogauju darbo metu
istiesusi kojas atsargiai paima gitara
- mes galim linkt cia per ankty, kol as kazka ismoksiu
padejus jos ranka taip kaip reikia sypteli
- wow, netgi ismokau ja laikyt. galesiu girtis visiems is eiles
kiek yra maciusi kaip groja Jared'as laisvaja ranka uzdeda galvodama kur ji turi but laukdama sekanciu pamoku

Pamažu skleisdamas lūpose šypseną, pro ją ir prakalba:
- Esi be galo smalsi. Garbės su tavimi kalbėtis turiu vos kelias minutes, bet šiam tavyje tūnančiam bruožui laiko pastebėti užteko į valias.
Stipriai neigiamai papurtęs galvą, kelis kartus perbraukia delnais per smėlinus džinsų kraštus.
- Visada malonu apšviesti.
Atlieka pagarbos atidavimo gestą ranka netrukus nykiai nusijuokdamas, bet visiškai surimtėja kai Eve žodžiai paliečia jo santykius su gerbėjomis.
- Nesu smarkiai puolamas. O ir to dėmesio kartais norisi. Jeigu žemėje yra žmonių, kuriems iki pilnos laimės užtenka autografo ar fotografijos su manimi, kodėl gi nesuteikus jiems džiaugsmo tokiais būdai?
Gūžtelėjęs pečiais, nusišypso. Stebėdamas kaip mergina laiko gitarą, netrukus kilsteli akis į jos veidą.
- Negi neturi žmogaus, kuris nekaip sureaguotų žinodamas, kad mokinu tave groti? Ir dar per nakt.
Laukdamas atsakymo, pasistengia įtemptą žvilgsnį nukreipti į šoną, kol sekantys Eve žodžiai priverčia jį nuoširdžiai nusijuokti.
- Su tavimi linksma.
Užlaikęs šypseną veide, sugrįžta prie pamokos.
- Pirmą žingsnį jau žengei.
Apžiūrėjęs jos gitaros laikymo padėtį, kilsteli antakius.
- Netikiu, kad laikai ją pirmą kartą gyvenime. Na, bet tai nėra jau taip ir svarbu.
Įkvėpęs oro, kelias akimirkas tyli kažką intensyviai mąstydamas.
- Padaryčiau klaidą jeigu imčiau aiškinti apie akordus, nes tai labai painu. Tačiau gretinsiuosi prie tavęs. Jeigu nori pilnos, išsamios pamokos, o ir turi tam laiko...
Skėsteli rankomis į šalis.
- ...Aš pasiruošęs mokyti.

Ateina su Natasha ir pažiūrėjęs į ją ištaria*
-Gražu...

OOCH-Milda, pažiūrėk pm XD

*Nusijuokia*
-Na aš rusiškai truputį panimajų
*Nusijuokia ir pradeda rengtis*
-Nenori nusimaudyt?
*Paklausia merginos*

*Toliau rengiasi*
-Tuomet gaila. O dėl priežasties taaaaaiiii.....
*Susimąsto*
-Na, atsigaivintum
*Nusišypso*

*Nusijuokia ir kai mergina stovi prie pat vandens įšoka ir ją aptaško. Išniręs nusijuokia*
-Nelabai.
*Paneria ir plaukia prie Natashos. pajautęs, kad ji pries jį išneria ir šypsodamasis atsistoja pries ją*