Med. Punktas

Akimirkai pamiršęs, kad be judviejų su Nicole patalpoje yra ir pašalinių žmonių, ironiškai susijuokia.
-Ar pamiršai kuris iš mudviejų pirmas nutraukė tą penkis mėnesius trukusią tylą?-suraukęs antakius atsisuka į merginą, nustodamas darbuotis ties McCool koja.
-Tai nori pasakyti, kad tai, jog dabar stovi mano kabinete yra grynų gryniausias atsitiktinumas?-pakelia antakius. Staiga susipratęs, kad galbūt ir taip per daug įsikarščiavo ką beje ir tedaro visą dieną, neigiamai papurto galvą ir negalėdamas patikėti savo ausimis, prunkšteli.
-Tai viskas,-tyliai tarsteli Michellei ir lėtai išsitiesęs padeda buteliuką su medikamentais ant stalo bei priėjęs prie praustuvo pakiša po juo abi rankas. Baigęs jas prausti, nusišluosto į baltą tam skirtą šluostę ir žvilgtelėjęs į kitas dvi merginas, trumpai tarsteli.
-Jums leidus trumpai paliksiu jus vienas,-pasakęs tai, atsisuka į Nicole, duodamas suprasti, kad norėtų išeiti su ja už kabineto durų.

~kai Jared iseina Michelle atistoja ir iseina pro durys su skaudancia koja~

Grįžęs į savo darbo vietą ir radęs ją tuščią, susikeikia ir suburba sau kažką po nosimi, tačiau neturėdamas kitos išeities tiesiog atsisėda už rašomojo stalo ir kelias sekundes pasedėjęs, paima į rankas kažkokią ten gulėjusią papkę bei pabando susikoncentruoti ties tuo, kas joje parašyta. Kadangi mintys vis sukosi ne apie darbo reikalus, numeta segtuvą atgal ir delnu perbraukia sau per veidą, nusišypsodamas.

Kadangi pats buvo tik ką įlėkęs į kabinetą, truputį uždususiu balsu kreipiasi į Randy, nespėjęs nė pagalvoti, kad neperseniausiai turėjo su šiuo žmogumi šiokį tokį konfliktą, todėl kreipiasi įprastu tonu.
-O...-išreikšdamas nuostabą kilsteli antakius ir parodo jam sėstis, o pats tuo metu uždaro duris.
-Sveikas,-nubraukia sau nuo kaktos plaukus, kurie jam trukdė matyti.
-Kas nutiko?-apžiūrinėdamas žaizdą Orton'o kaktoje, pasisuka ir atidaręs vaistinėlę paima nedidelį kiekį vatos, kurią sušlapina dezinfekciniu skysčiu.
-Truputį skaudės,-tarsteli prieš pradėdamas valyti žaizdą.
-Bet privalau dezinfekuoti...

Išgirdęs kas atsitiko vaikino kaktai nesuvaldo nuostabos savo veide.
-Jums čia matyt įprasta vienas kito galvas trankyti... laptopais,-nusijuokia.
-Kaip metikas galiu tave patikinti, kad tai nėra sveika,-tebesišypso.
-Bet jei ne jūsų muštyne, aš netekčiau darbo, turbūt todėl savo nuomonę pasilaikysiu sau,-vypteli. Išgirdęs atsiprašymą šiek tiek sutrinka ir laisva ranka perbraukęs sau per sprandą, šiaip ne taip vypteli.
-Tiek tu tiek aš pasikarščiavom, žmogau... Tiesiog.. pamirškim tai,-šypteli ir toliau imasi tvarkyti jo žaizdą.
-O kaip dėl tos merginos... Angel,-prisiminęs jos vardą įdėmiai pažvelgia į vaikiną.

Po pasiūlymo išgerti, iš nuostabos kislteli antakius ir nusijuokia.
-Mano darbo diena eina į pabaigą,-žvilgteli į laikrodį ant sienos.
-Ir tiesą pasakius vien pagalvojus apie šaltą alų, jaučiu jo skonį,-nusijuokęs užklijuoja nedidelį pleistrą ant išvalytos žaizdos Randy kaktoje.
-Na štai,-atsispiria su savo važinėjančia kėde ir pavažiavęs ją iki savo darbo stalo, žvilgteli į savo dienotvarkę, darbo knygutėje.
-Kelti ranką prieš moterį tikrai nėra garbinga, bet esu tikras, kad ir pats tai žinai,-gūžteli pečiais atsisukdamas į pašnekovą.
-Ir ne man tave mokyti kaip išgauti jos atleidimą,-šypteli.
-Bet jei tau įdomi mano nuomonė, galėtume ją pakviesti kartu,-skėsteli rankom.
-Pavaišintum gėrimu, pasikalbėtum ne darbo aplinkoje,-patraukia pečiais.

Šyptelėjęs uždeda ranką Randy ant peties.
-Jei nori, galiu pats pabandyti ją pakviesti važiuoti drauge,-gūžteli pečiais.
-Siūlau tai todėl, kad suprantu kaip žmogų gali slėgti kaltės jausmas...
Priėjęs prie savo darbo stalo, susirenka ten buvusius savo daiktus.
-Jei mums pasisekė, ji vis dar bus savo persirengimo kambaryje,-šypteli.
-Susitikim po...,-žvilgteli į laikrodį.
-Penkiolikos minučių. Galiniame kieme, gerai?