Tuscias kambarys

Atsidūręs čia su Nicole vienu du, suneria rankas ir nepatenkintas pagaliau prisiverčia pakelti akis ir pažvelgti į jos veidą, bet neįstengia paslėpti įtampos, kurią jaučia. Giliai įkvėpia ir prabyla, nutaisydamas tylų toną.
-Supratau štai ką,-apsimeta, kad žiūri į ją, nors iš tiesų akimis beviltiškai bando užsikabinti už bet ko kambaryje.
-Tarp mūsų Jessica paliko sumautą prarają, kurios įveikti aš nesugebėsiu be tavo pagalbos, bet neesu toks savanaudis, kad prašyčiau tavęs gryžti į mano gyvenimą, kuris yra tuščias, neįdomus ir paremtas vien siekiu dirbti iki išnaktų tam, kad gryžęs namo vos bepavilkčiau kojas ir iš kart užmigčiau. Tam, kad neturėčiau laiko galvoti. Apie jos mirtį. Kad neturėčiau jėgų savęs kaltinti dėl to kas atsitiko, nes aš nebegaliu,-paskutinį žodį ištaria kiek garsiau ir skėsteli rankom. Trumpai pavaikšto po kambarį ir gryžęs prie Nicole, tvirtai apžvelgia jai į akis.
-Aš esu silpnavalis ir labai gailiuosi dėl to, kad tą dien tave pamatęs nesusivaldžiau ir įvyko tai... kas įvyko,-neigiamai papurto galvą.
-To neturėjo įvykti, nes...-užsikirtęs nuryja seiles. Nesugalvodamas nei vienos priežasties, paprasčiausiai prabyla nustumdamas tai į šalį.
-Tu verta teisės į naują gyvenimą. Laimingą gyvenimą.

Klausydamas Nicole'ės žodžių ko toliau, tuo labiau raukosi kol galop ima inirtingai neigiamai kratyti galvą į šalis.
-Ne, tu esi neteisi. Tai gyvendamas su Jessica ieškojau joje tavęs. Kaip žinai judvi esat visiškos priešingybės,-apmaudžiai šypteli.
-Man gaila jos, nes ji visada buvo tavo pakaitalas ir ji tai žinojo. Dėl to ji ir pakėlė prieš save ranką. Aš tai tiesiog žinau, nujaučiu ir tai neleidžia man miegoti naktimis. Ar gali įsivaizduoti ką reiškia jausti kaltę dėl kito žmogaus mirties, Nicole?-pakelia į ją skausmo kupiną žvilgsnį.
-Alkoholis neprivertė manęs elgtis prieš savo valią. Priešingai, jis išlaisvino ilgus mėnesius gniaužtus jausmus, kuriems prasiveržus įvyko, beveik įvyko, tai, kas... aks įvyko tavo svetainėje,-atsidūsta.
-Taip, aš jaučiuosi siaubingai vienišas, bet žinau, kad nusipelniau to. Ir žinai kokia vienintelė mano klaida?-nelaukdamas kol mergina atsakys į greičiau jau retorinį jo klausimą, padaro tai už ją.
-Tai, kad kai nepagalvojusi apie mane, pasielgei taip, kaip tavo nuomone buvo geriausia, o aš susitaikiau su tuo ir likau tam sumautam mieste. Jei būčiau iš kart sekęs paskui tave, galbūt viskas būtų kitaip. Bet dabar, matyt, jau vėlu...-sarkastiškai vypteli.
-Tik pažiūrėk dabar į mudu...-neigiamai papurto galvą.
-Po daugybės valandų praleistų nežinioje mes vėl stovim vienas priešais kitą ir svaidomės kaltinimais, ieškome kaltų...-nudelbia akis.
-Tiesa ta, kad dievinu tave taip pat kaip ir tada kai suvokiau, kad tai ką jaučiu tau nėra tiesiog trumpalaikis susižavėjimas. Prisiekiu, degu noru ištrinti praeitį ir pradėti viską tiesiog nuo šios akimirkos, bet... neperprantu tavęs. Gal ir gerai, kad tada nepasidavei aistrai kaip tai padariau aš. Bet kartu bijau, kad ta aistra, kurią kažkada jautei, išblėso ir tu tiesiog vengi tai pasakyti garsiai.

Kai lig tol tvyrojusią nepakenčiamą įtampą išsklaido merginos apkabinimas, savo rankomis tvirtai prispauždią jos kūną prie savojo tarytum nuo to priklausytų viskas pasaulyje. Leidęs jai išsakyti viską, ką ji turėjo pasakyti, pagaliau prašneka ir pats.
-Anaiptol,-užsikabinęs už paskutinės jos frazės, nesusilaiko nešyptelėjęs.
-Man nereikia kitos ar kitų, noriu susigrąžinti tave, mažute,-priartėjęs veidu prie jos, švelniai pabučiuoja jos lūpas.
-Gali tai pakartoti?-užsimerkęs nusišypso.
-Kad jauti man tą pati ką ir aš tau?-atsimerkęs suima jos veidą abejomis savo rankomis.
-Per ilgai gyvenom kitų gyvenimus ir per ilgai galvojom apie kitų laimę, Nicole,-neigiamai papurto galvą.
-Mudu nusipelnėm šanso. Ir aš ketinu savojo šanso nepaleisti iš rankų,-lyg užtvirtindamas savo žodžius ir metaforą, kurią pasakė, tvirčiau suspaudžia ją savo glėbyje.

Nepatikliai šypteli.
-Tik diena?-suraukia antakius, tačiau vis tiek nesusilaiko nenusišypsojęs ir tik dar tvirčiau suspaudžia ją savo glėbyje.
-Žinai, dabar esu pasirengęs elgtis spontaniškai. Taip, kaip man atrodys teisinga dabar,-itin pabrėžia paskutinį žodį.
-Velniop ateitį, aplinkinius,-piktai šypteli ir pabučiuoja merginą į lūpas.
-Dabar jaučiuosi laimingas. Pirmą kartą per visus tuos pragariškus dvejonių mėnesius jaučiuosi laimingas,-užsimerkia, bet veidą išlaiko prie pat Nicole veido.
-Šūdas...-neatsimerkdamas nusišypso.
-Sumautas darbas...-subamba kai jo pranešimų gaviklis ima cypsėti. Piktai jį išjungia ir niekur nepajuda.
-Ar jie negali palaukti su tom savo žaizdom?-atsimerkęs suraukia kaktą ir klausiamai nužvelgia merginą, bet galiausiai nesusivaldo nesusijuokęs.

Nusišypso ir staiga nutaisęs itin rimtą veidą, kairį skruostą priglaudžia prie kairės Nicole krūtinės pusęs, tuo pat metu pirštą prikišdamas šiai prie lūpų ir taip neleisdamas kalbėti.
-Ššš...-akimirką tariamai klausęsis, galop išsitiesia ir pasikaso smakrą.
-Anksti diagnozuoti, bet manau, kad būsite užsikrėtusi rimtu virusu...-pasirauko.
-Gera žinai ta, kad galiu jums padėti,-teigiamai palinkčioja galva.
-Bet man teks paprašyti ją nusivilkti, mat norėčiau nuodugniau ištirti jūsų "bėdą"-nebeištvėręs plačiai nusišypso ir vėl pačiupęs merginą į glėbį, ima bučiuoti kol prirėmia prie sienos.

Nieko nebesakydamas tiesiog suima jos koją viena iš savo rankų, taip užsikeldamas ją sau ant šono. Nepaliaudamas bučiuoti merginos, paskubomis išsineria iš vilkėto balto chalato, kurį nerūpestingai numeta šalin. Trumpam atitraukęs rankas ir žvilgsnį nuo Nicole, pasisveria į šoną ir pasuka duryse styrojusį raktą, jas užrakindamas. Vėl gražinęs koncentraciją ties šiuo metu kur kas svarbesniais reikalais, viena ranka suima merginos kaklą ir palenkęs jį į šoną, ima bučiuoti.

Suėmęs merginą už sėdmenų, pakelia ir parbloškia ant kažin kokio, kambaryje stūksojusio stalo, prieš tai atbula ranka nuo jo nubraukęs visus ten sukrautus popiergalius. Paskubomis atsisegęs diržą, juosusį jo klubus, nutraukia ir tai ką žemiau liemens dėvėjo Nicole. Dar kelias minutes skyręs judviejų glamonėms ir kitokioms preliudijoms, galop prieina prie reikalo, kuomet ima su ja mylėtis. Kai tai baigiasi, giliai alsuodamas žiūri merginai į veidą ir lūpų kampučiu šypsodamasis susijuokia.
-Sunku patikėti, kad po šitiek laiko, viskas taip, tarsi nė nebūtume išsiskyrę, Nici,-neigiamai papurto galvą tvirčiau suspausdamas ją savo glėbyje.
-Dažnai galvojau ką pasakyčiau vėl tave sutikęs, bet niekada neįsivaizdavau, kad mums susitikus už mus viską pasakys kūnai,-lyg patvirtindamas savo žodžius, viena ranka švelniai perbraukia per merginos koją.

Nusprendęs nekomentuoti prieš tai pasakytų merginos žodžių, sureaguoja tik jai paminėjus kažkokią veiklą.
-Po velnių...-subamba sau po nosim ir žvilgteli į didelį laikrodį ant sienos.
-Galimas daiktas, kad greitai būsiu laisvas kiaurą parą,-nusijuokia ir atsistojęs pradeda skubiai rengtis.
-Jei nepaskubėsiu grįžti pas savo ligonius,-besiaudamas batus dar kartą nusišypso.
-Mažute, užvažiuosiu tavęs...-dar karta dirsteli į laikrodį.
-Lygiai aštuntą, gerai?-persisvėręs per stalą suima jos veidą rankomis ir pabučiuoja.
-O dabar turiu lėkti...-apgailestaudamas labai nenoriai nuo jos atšlyja.
-Tu nuostabi,-šypteli.
-Ir aš nekenčiu tų ligotų mulkių,-dar syk vypteli ir priėjęs prie durų jas praveria tikrindamas ar koridorius tuščias.

Ateina Mattas su kavos puodeliu pasišneka su pažystamu teisėju tada atsiremia į sieną pasideda world tag team titulą ant stalo ir guršnoja kavą nors užmiršęs kad toje pačioje rankoje kur laikė titulą buvo ir kėdė ją pamatęs vaikinas irgi padėjo ant stalo ir toliau gurkšnojo kavą vienkartiniame puodelyje ir mastė kaip geriau sutraumuoti Mizą.

Mattas išgėrė kavą ir išmetė į šiušlių dėžę tada pamatė kad kambaryje yra televizoriukas Mattas atsisėdo ant biuro kėdės ir įsijungęs televizorių ir išsitraukė iš kišenės gan seną energinį gėrimą pradėjo gerti jį stevėdamas Mizo ir Evano kovą.

Mattas atsistoja usiriša titulą ir pasiėmęs kėdę išbėga.

Ateina čia ir nukrenta ant žemės kentėdamas didžiulį skausmą

Mattas atbėga: -Ko tu mane sumušei iš vis nuprotėjai aš tau padėt norėjau,-nesusilaikė ir padarė Evanui Side Efect.

Per skausmus ištaria
-Nes tu trugdai
Po veiksmo pradeda iš skausmo trankyti kojomis žemę.

Mattas atsisėda į biurio kėdę ir taria: -Tu man taip ir neatsakei į mano išukį per tavo karunavimą,-išsitraukia iš kelnių cigaretę ir rūko.

Atsistoja laikydamasis už sienos
-Jei niekas daugiau nepasiūlys-sutiksiu.
Labai lėtai iš gaudydamas orą iškalba