Namas/Ieimas/svetaine

Pasigirdus durų skambučiui, tyliai nusikeikia ir nors ir nerodydamas jokio susižavėjimo Nicolės mintimi atidaryti duris, paleidžia ją iš savo glėbio. Svarstydamas galimybę pasekti jai iš paskos, vis dėl to lieka kambaryje. Susikišęs rankas į džinsų kišenes, apsidairo ir giliau įkvėpęs oro, patraukia prie staliuko kur matė stovint gėrimus. Įsipylęs šiek tiek alkoholio į tuščią stiklinę, gurkšteli ir dar sykį apžvelgia kambarį kol akys užkliūna už vienos įrėmintos fotografijos. Atidžiai ją apžiūri suėmęs rėmelį laisvąja ranka. Baigęs gerti gėrimą, pastato tuščią stiklinę ant stalo ir su ta pačia nuotrauka susmunka ant sofos.

Palaukęs kol prasidarys namo durys, nustato veide taikią šypseną, o tarpdury išvydęs labai išvaizdžią merginą, išsišiepia dar plačiau.
- Pirmiausia tai labas.
Pabrėžia, kad mergina suprastų, jog pagal visas bendravimo taisykles pradėjo kalbėti ne pagal jas.
- Iš esmės man nebuvo didelio skirtumo į kuriuos namus pataikyti.
Pasisukęs šonu, mosteli ranka savo automobilio link. Netrukus vėl atsigręžęs į merginą, tęsia:
- Reikalas nėra labai skubus. Paprasčiausiai bevažinėdamas šio rajono gatvelėmis paklydau. Ir man praverstų mažytė vietinių konsultacija.
Neakivaizdžiai nužvelgęs savo esamą pašnekovę, atsidūsta norėdamas, kad mintys liautųsi klajoti ten kur nereikia.
- Tikiuosi nesi labai užsiėmusi ir galėsiu tave keliom minutėm sutrukdyti?

Jau vien iš to, kad atvykėlis užmezgė pokalbį su Nicole padaręs išvadą, kad greičiausiai jis bus jos pažįstamas, įsiklauso į duslius dviejų žmonių balsus ir nors neįstengia suprasti apie ką jiedu kalba, suvokia, kad svečias yra vyriškos giminės. Kadangi viskas aks vyko lig vaikino pasirodymo stipriai paveikė jo pačio būseną, mintis ir jausmus, tokia pauzė pasirodė tiesiog nepakeliama todėl nervingai perbraukęs ranką sau per plaukus pabando į viską pažvelgti blaiviomiomis akimis ir dabar kai prieš akis nematė žmogaus vedančio jo iš proto, giliai įkvepia. Elgdamasis taip pat spontaniškai pakyla nuo sofos ir pastatęs nuotrauką, kurioje šypsojosi, rodos, beprotiškai laiminga jauna pora - Jared'as ir Nicole, paima savo striukę į rankas. Eidamas pakeliui ją greit užsivelka ir stabtelėjęs koridoriuje, nepakeldamas akių į merginą, praveria burną:
-Bus geriau jei išeisiu,-pakėlęs galvą susitinka Nicole'ės žvilgsnį ir didžiausiomis valios pastangomis išspaudžia blausią šypseną ir vėl nusukęs akis patraukia į lauką. Pakeliui prasilenkdamas su vaikinu netyčiomis pečiu susiduria su jo pečiu, bet kadangi buvo per daug atitrūkęs nuo dabarties ir paskendęs prisiminimuose, kuriuos jam atgaivino susitikimas su Nicole, nieko netaręs vaikinui tiesiog patraukia link mašinos į kurią įdrimba ir įjungęs variklį, manydamas jog iš ten jo jau niekas nemato, atremia kaktą į vairą.

Neigiamai papurtęs galvą pajunta, kaip nuo nosies nusmunka akiniai, tad viduriniuoju pirštu juos kilsteli.
- Nutiko kaip nutiko. Man reiktų pagalbos, o ne pamokymų.
Po laiko susivokęs, kad ištarė kiek per šiurkščiai, atsidūsta norėdamas nurimti.
- Esmė tame, kad jau nebe įsivaizduoju kaip išsukti iš šios gatvelės. Ir lyg tyčia sugedo mano automobilio navigacija.
Baigęs dairytis ir apžvelginėti namo kuriame stovi prieangį, pažvelgia į merginą, o šiai besišypsant, pats išspaudžia kažkokį šypsnį.
- Tark kitko, mano vardas yra Tomo.
Ištiesia į Nicolę dešiniąją ir nenuleidžia jos net pro namo duris pranėrus kažkokiam tipui.
- Regis minėjai, jog nesi užsiėmusi ir galiu tave sutrukdyti. Nepanašu, kad taip būtų.
Užkliudytas pečiu, piktai sugriežia dantimis, tačiau pasistengia neatkreipti dėmesio į tą žmogų, tuolab veltis į konfrontacijas neturėjo jokio noro.
- Džiugu. Dabar tikrai nesi užsiėmusi, o ir aš neketinu per ilgai čia užsibūti.
Pažvelgia į savo automobilį.
- Tai kaip?

Pastebėjęs, kad automobilyje yra nebe vienas, staigiai perkelia galvą ir išvydęs Nicole, vėl ją nuleidžia.
-Atvažiavau čia ieškoti tų pačių atsakymų į klausimus, kurių dabar manęs ir klausi,-skėsteli rankomis.
-Bet esu per silpnas, kad išpirščiau tiesą. Bijau tos tiesos kuri gali nuskambėti iš tavo lūpų,-pasižiūri į merginos veidą.
-Negalėčiau gyventi žinodamas, kad tavo širdyje mano vieta jau užimta,-nedviprasmiškai dėbteli į vaikiną, kurį matė per priekinį automobilio langą.
-Todėl pasirinkau lengviausią išeitį,-ironiškai šypteli.
-Pabėgti. kaip tą kart pabėgai tu...

Atsuka žvilgsnį į merginą.
-Nebenoriu klysti,-neigiamai papurto galvą.
-Juolab, kad už tas klaidas tenka šitaip skaudžiai mokėti,-suima jos ranką ir kurį laiką nieko nesakydamas žiūri jai į akis. Kita ranka suima jos smakrą, kurį itin atsargiai ir lėtai prisitraukia arčiau savęs ir nenuleisdamas akių nuo jos veido, galop švelniai pabučiuoja.
-Ar atleisi šitam impulsyviam mulkiui už tai, kad velniškai tavęs supavydėjo?-droviai šypteli, neatitraukdamas veido nuo merginos.

Nepraleisdamas pro akis nei vieno merginos judesio, nuo pastarojo tik dar labiau įsitempia. Lūpų kampe įrėminęs šypsnį, nuryja burnoje susikaupusius skysčius. Nebesistengdamas valdytis, uždeda ranką merginai ant kojos ir aistringai įsisiurbia jai į lūpas tuo pat metu, paleisdamas savuosius pirštus į darbą. Kone užguldamas Nicole kiek tai leido padaryti menka automobilio erdvė, ranka sugrabalioja mašinos lubose esantį šviesos jungiklį ir kai juodu užlieja tamsa, laimingas, kad niekas iš lauko nebegali jų matyti, dar kartą pabučiuoja merginą.
-Žinai kas gali būti geriau už seksą?-klastingai šypteli, tačiau nelaukęs atsakymo, atsako pats.
-Seksas po šešių mėnesių susilaikymo,-nusišypso.

-Manau mes labai pasistengę čia pilnai išsitektume,-šypteli.
-Bet mane nejaukiai verčia jaustis faktas, kad mano mašina stovi ne kokiam nors nuošaliam parke, o gatvėje ir dar tas mus stebintis bičas...-nusijuokia. Išgirdęs klausimą apie Jessica, akimirksniu surimtėja, bet nenorėdamas sakyti to kas sujauktų nuostabią akimirką ir išsklaidytų tvyrančią džiugią nuotaiką, paprasčiausiai nutyla ir užuot ką nors atsakęs, tik dar sykį pabučiuoja merginą.
-Ką pasakysi jei musu persikeltume kur nors, kur būtų daugiau erdvės? Man nesvarbu kur, dėl manęs galim tai padaryti ir ant tavo virtuvinio stalo,-klastingai šypteli.
-Jei gerai pamenu, tave tai jaudina nei mane,-užkišęs ranką po Nicole rūbais, rankomis suima vieną jos krūtį.
-Nes dievaži, ilgiau kęsti ne mano jėgoms,-dar kartą karštai įsisiurbia jai į lūpas.

Po pirmųjų jos žodžių, nusišypso. Netrukus ir pats atkreipęs dėmesį ton pusėn kur sužiuro Nicole, suima jos smakrą pirštais ir atsuka į save.
-Man velniškai palengvėjo,-šyptelėjęs inicijuojda dar vieną judviejų bučinį. Galiausiai kai abu su mergina išlipa iš automobilio, dar spėja atbula ranka spustelėti signalizacijos mygtuką, nujausdamas, kad jo mašinai naktį teks praleisti be priežiūros.
-Tai kur mes baigėm?-nusijuokęs suima merginą per liemenį tuo pat metu kai tik užsitrenkia lauko durys ir jie atsiduria svetainės prieblandoje.
-Mmm...-gavęs dar vieną bučinį užtyla, sugebėdamas net ir tokioje situacijoje palaimingai vyptelėti. Trumpam atitraukęs rankas nuo merginos klubų, nusimeta striukę, bet nieku gyvu nenutraukia jų fizinio kontakto. Kai vėl gali netrukdomas darbuotis plaštakomis, suima merginą ir kilstelėjęs pasikelia taip, kad ši apsivytų jį kojomis ir nusineša ją ten, kur tikisi rasti miegamąjį.

Nujausdamas, kad su buteliuko ištuštėjimu mergina greičiausiai turės kažką bendro, nenorėdamas sukelti konflikto tvardosi ir elgiasi tarsi nebūtų nieko pastebėjęs. Atsakęs į jos bučinį, palydi akimis kol ši išlips iš mašinos.
-Paskambinsiu tau,-ir pats išspaudžia ne itin vykusią šypseną. Pasukęs raktelį ir užvedęs automobilį jau rengiasi judėti iš vietos, bet netyčiomis žvilgtelėjęs į merginos pusę ir išvydęs ją pritūpusią, ne iš kart supranta kas nutiko, nes tamsoje prastai sekėsi ką įžiūrėti. Skubiai išlipęs prilekia prie Nicole ir pritūpęs su nerimu veide suima jos petį.
-Kas nutiko? Tau viskas gerai?-nuryja burnoje susikaupusius skysčius, bet netrukus susivokia kas nutiko pastebėjęs ant šaligatvio išbyrėjusius įvairius daiktus. Su tam tikru palengvėjimu šypteli, suvokęs, kad nepasiteisino jo pirmoji į galvą šovusi mintis, jog merginai sušlubavo sveikata. Neklausęs ar reikalinga jo pagalba, instinktyviai pats pradeda rinkti įvairią kosmetiką ir kitą moterišką "turtą" nuo žemės. Žvilgtelėjęs į savo saują ir pastebėjęs joje šį tą, aks jo nuomone nebuvo įprastas moteriškas inventorius, suraukia antakius. Greit suvedęs galus dėl savo tablečių dingimo ir piliulių savo saujoje, pakreipia galvą į merginą, nutaisydamas nieko nesakančią fizionomiją ir tiesiog laukdamas jos paaiškinimo.

Išklausęs merginos paaiškinimo, kurio ir tikėjosi, pats nustemba suvokęs kaip iš pykčio persikreipė jo fizionomija. Nejučiomis suspaudęs tabletes kumštyje, atsistoja ir pats ir žiūrėdamas į cementą sau po kojomis, išpučia orą pro nosį.
-Nežinojau, kad jos ten,-ištaria kuo paprastesniu tonu.
-Kaip jau sakiau, nebevartoju jų, Nicole,-ironiškai šyptelėjęs nusisuka bandydamas susikaupti.
-Velniai rautų, Nic, gal nori mane patikrinti melo detektoriumi?-suraukia antakius.

Iš pradžių pykčio perkreiptą jo fizionomija, po pareiškimo apie tai, kaip neva pasikeičia jo išraiška meluojant, nesuvaldo nuostabos šypsnio. Galop bene susijuokęs, praveria lūpas ketindamas kažką atsikirsti, bet sugeba tik išleisti kažin kokį garsą. Stebėdamas kaip mergina renka daiktus nuo žemės ir kiša juos rankinėn, neigiamai pasukioja galvą ir giliau įkvėpia.
-Juk supranti, kad nedaryčiau nieko kas kenktų man pačiam,-atsargiai suėmęs jos smakrą, pasuka į save.
-Nesiginčysiu,-neigiamai papurto galvą, žiūrėdamas į Nicole akis ir lūpų kampučiu šypteli.
-Jau buvau pamiršęs, kad egzistuoja žmogus, permatantis mane kiaurai,-silpnai nusijuokia ir pasinaudojęs proga, kad atitraukė ją nuo intensyvaus daiktų rinkimo, švelniai prisitraukia prie pat savęs, abiejų rankų delnais suimdamas merginos galvą.
-Duok man laiko ir pažadu, kad viskas stos į savo vėžias, mažyte,-atsargiai priartėjęs pabučiuoja jos lūpas.