Lauko staliukai

Dėl skausmo kaktos srityje visiškai atbukęs nuo pokalbio su Nicole, išgirsta tik tuos pašnekovės žodžius, kuomet ji pasiūlė jam kažkokių vaistų. Įsistebėjęs į merginą klausiamu žvilgsniu, lėtai pastato ant stalo prie kaktos laikytą ledų taurę ir tada prakalba:
- Tikriausiai turėčiau tavimi pasitikėti, tiesa?-išspaudžia lūpose šypseną, bei dar kartą pirštais patrynęs kaktą, neleidžia pašnekovei pratarti nė žodžio:
- Visgi esi policijos pareigūnė ir nuodų nekiši,-pats save padrąsinęs, skėsteli rankomis iš pradžių tokiu gestu teigiamai atsakydamas į jos pasiūlymą, o tuomet ir prašneka:
- Tabletės nuo skausmo neatsisakyčiau. Be to nenoriu suirzęs ir sutrankytas grįžti namo,-atsidūsta, pamažu tempdamas šiokį tokį šypsnį.

Kai jam yra atkišamos tabletės, įsispokso į jas, tačiau neskubėdamas suvartot, užkapoja ledų, o pustuštę taurę patraukęs į šoną, nusikosti bei prakalba:
- Jei pasakyčiau, kad sėdėdamas bare kirtau ledus, gėriau mineralinį vandenį ir su tavimi tik šnekėjausi, nepatikėtų niekas iš mano aplinkos žmonių,-nusišypsojęs, palinksta arčiau stalo ir sugriebęs pirštais tabletę, pavarto ją, tuo pačiu ir nužiūrėdamas.
- Kai kurie asmenys, regis, yra įpareigoti šventai tikėti mano įgimtu bruožu eiti į kairę,-garsiai iškvėpęs plaučiuose laikytą orą, keistąjį medikamentą įsimeta į burną ir didelių pastangų dėka nuryja be jokios "užkandos". Norėdamas pašnekovei kaip nors atsilyginti už jos paslaugumą, taria:
- Tikrai nieko nenori?-kad mergina be didesnių išvedžiojimų suprastų siūlymo reikšmę, smakro linktelėjimu parodo į padavėjų mindžikavimo pusę.
- Bent jau atsidėkoti tau galėčiau pastatydamas kokteilį,-šypteli ir padėjęs ant stalo vienos rankos alkūnę, pirštais toliau trina nerangiai sumuštą kaktos sritį.

Labai nustebęs, kad mergina taip persūdė savaip konstatuodama situaciją, neslepia sukilusių emocijų savo veide, kas iš pražiotos burnos ir išsprogusių akių puikiai matyti, tačiau kelių akimirkų bėgyje, suturėjęs nuostabą, prataria šiek tiek ironizuodamas:
- Neabejoju, kad mano mergina, žmona, meilužė ar galai žino kas nenusuks man galvos dėl pokalbio su dailiosios lyties atstove,-rankos mostu parodęs į pašnekovę, kreivai vypteli.
- Kad ir kokia išvaizdi ji bebūtų,-nuveda akis į šoną, bei rankos mostu pakviečia padavėją prieiti. Per tą laiką Nicole'i jau spėjus atkirsti į jo pakartotinį siūlymą dėl kokteilio, gūžteli pečiais.
- Kaip nori,-nusišypso, bet po jos sekančių žodžių nejučia dirsteli į kelias ant stalo gulinčias tabletes.
- Ketini tapti mano asmenine gydytoja?-nusijuokęs, pakelia akis į merginos veidą.
- Kodėl gi ne,-tebesišypsodamas skėsteli tankom.
- Jei jos padės, garantuoju, kad išvysi mane dar ne kartą. Esu linkęs į ką nors atsitrenkti, išsitiesti ant lygaus paviršiaus,-galiausiai priėjus padavėjai, paseka Nicole's pavyzdžiu ir pats atsistoja.
- Ir man jau metas,-apknisa kišenes bei išsitraukęs mobilųjį pagaliau be jokių nutikimų, sėkmingai patikrina kiek valandų.
- Man irgi buvo malonu, Nicole,-palydėjęs žvilgsniu ją be išeinant, pasisuka į padavėją ir ištraukęs kelias stambias kupiūras apmoka savo bei buvusios pašnekovės šio vakaro sąskaitą, palikdamas jį aptarnavusiai merginai nekuklių arbatpinigių. Jau kaip ir nebeturėdamas čia ką veikti, pajuda išėjimo link, prieš tai nepamiršęs pagriebti Nicole's "padovanotų" tablečių.