Laukiamasis

Pagaliau islipus is lektuvo, Keira pasiraizo. Nuzvelgus visa sale, pasiima savo lagamina ir prieina prie kedziu. Atsisedus, sukryziavo kojas ir issitraukus is savo rankines kazkokius popierius pradejo juos sklaidyt.
"Lyg man bylu butu maza, dar jie man ketina masina atimt?"- Sau mintyse pasake, nuzvelgdama dar karta popierius. Vis zvalgydamasi i savo laikrodi ant rieso, galvojo, ar visgi jos laukiamas zmogus tikrai pasirodys, ar kaip dazniausiai jai tenka, issikvest taksi ir maut i artimiausia viesbuti.

Šį kartą vėluodamas tik labai minimaliai, pasirodo laukiamajame žvalgydamasis į visas puses, nes eilinį kartą neturi jokio supratimo kokia kryptimi jam eiti. Tačiau kadangi Keirą net iš tolo pastebėti nebuvo sudėtinga, juo labiau salė didžiai jo nuostabai nemirgėjo nuo žmonių gausos, kuo nepastebimiau pasiekia merginą iš už nugaros. Uždėjęs rankas Keira'i ant pečių, švelniai papurto ir pasilenkęs arčiau jos veido, nusijuokia.
- Maldauju, tik nepradėk man priekaištaut už vėlavimą,-neabejodamas, jog pašnekovė nesusilaikiusi tikrai ras progą kaip jam papriekaištauti, bando teisintis nutaisęs atgailaujančią išraišką:
- Kamščiai, keliai prikimšti idiotų su senais, vos pajudančiais kledarais...-išleidžia gilų, dramatišką atodūsį.
- Beje, labas. Man labai, labai gera tave matyti,-sukikena pats supratęs, jog kaip visuomet nesilaiko eiliškumo dialoguose. Striktelėjęs į šoną, atsistoja priešais merginą veidu ir išskėtęs rankas į šoną plačiai, džiugiai šypsosi laukdamas užtarnauto, iš visos širdies trokštamo bei stipraus apkabinimo.

Vis dar vartydama rankoj, perzvelge aplinka. Padejus visus dokumentus, pakeite kojas ir jau besiruosdama traukt mobiluji, visgi to nepadaro, nes jau priprato laukt nuolat veluojanciu zmoniu. Jau besiruosus stotis, staiga sokteli pajutus rankas ant peciu.
- Phu... Ar grazu taip gasdint?- Kilstelejo antaki ir pasuko veida i vaikina, nusisypsodama.
- Tesiog negaliu tau priekaistaut,- sukikeno is jo veido israiskos, supratingai palinksejo galva.
- O manaji kledara ketina atimt,- liudnokai atsiduso ir syptelejo vel is vaikino minos.
- Labas, mano meile,- sukrizeno is savo pasakytu zodziu.
Jam atsidurus priesais, kilstelejo desni antaki.
- Kas?- siek tiek patylejo, kol pagaliau suprato.- A, kaip as taip galiu?
Atsistojus, ji smarkiai apkabino ir nusisypsojo.
- Ar atleisi siai issiblaskelei? Tiek daug bylu ir kito slamsto, o laiko mazai.

Kadangi jo tikslas merginą savo veiksmais šiek tiek išgąsdinti atsipirko su kaupu, pralinksmintas Keiros reakcijos garsiai nusikvatoja. Nutaisęs nekaltą išraišką, pagūžčioja pečiais, lyg nesuprastų baimingos merginos reakcijos.
- Praradai savo šaltakraujiškumą!-ore beda pirštu į pašnekovę ir tęsdamas savo tauškalus stengiasi išlaikyti rimtą veido išraišką.
- Kaip viena geriausių privačių detektyvių užpulta iš pasalų turėjai refleksiškai tvot man į dūdą,-galiausiai sukikenęs šiek tiek prisimerkia pastebėjęs Keiros rankoje laikomą baudos kvitą ant kurio esančius skaitmenis bei žodžius pamėgina nuskaityti. Merginai pasidalinus savo problema, liečiančia jos automobilio konfiskavimą, nemaloniai nustebęs krūpteli.
- Ketina atimti?-iškelia antakius ir mikliai išplešia popiergalį iš pašnekovės pirštų, bemat suleisdamas į jį akis.
- Manyk, kad šituo jau pasirūpinta,-nusišypsojęs susikiša kvitą į savo odinės striukės kišenę, iš geranoriškos fizionomijos leisdamas jai suprasti, jog ketina baudą Keiros grįžimo į miestelį proga apmokestinti. Pats taipogi pralinksmintas malonaus epiteto, išsprūdusio iš merginos lūpų, nusijuokia.
- Džiaugiuosi, jog po šitiek nesimatymo metų tu mane vis dar myli,-netrukus nutaisęs mąslią grimasą, įsistebi į tolumą ir pritraukęs pilnus plaučius oro, pratęsia:
- Žinai, o mano širdyje, kažkur kairiajame skilvelyje, šilti jausmai tau taipogi išliko nepaliesti,-plačiai nusišypso, o galiausiai sulaukęs apkabinimo, nepakeičia išraiškos. Atsakęs į malonų kūnišką kontaktą, šiek tiek atsitraukia tebelaikydamas vieną ranką užmestą ant Keiros pečių. Nelikęs abejingas merginos atsiprašymui, supratingai palinkčioja.
- Atleisčiau tau, net jeigu netyčia po bėgiais pakištum mano mylimiausią gitarą,-švelniai pirštų galiukais pervedęs per Knightley skruostą, užlaiko žvilgsnį merginos veide, tačiau netrukus atsitraukęs pačiumpa pašnekovei priklausantį bagažą.
- Nė nemanyk, kad leisiu tau gyventi kokiame sušiktame viešbutyje,-pademonstruodamas, koks tvirtas ir nepakeičiamas pastaruoju klausimu yra jo nusistatymas, neigiamai papurto galvą.
- Tavo seklės sugebėjimų ir moteriškos intuicijos man kaip tik reikia namuose. Neįsivaizduoju kur nukišau savo kreditinę kortelę,-sukikena.

Pati nusikvatojo ir nusluoste pirstu galais nematomas dulkes nuo peciu.
- Savaite po valanda pamiegok ir suprasi,- kiek liudnokai pratare, bet iskart nusisypsojo. Delnu patapsnojus per jo skruosta, sukikeno ir "rimtai" prakalbo:
- Nelabai noris tokia grazia fizianomija tvatyt, nes tuomet 100 procentu, kad uzsitrauksiu tavo pamiseliu faniu rustybe.
Rankoje laikydama, jai taip nemalonu popiereli. Pati dar karta nuzvelge dokumenta ir isgirdus vaikino balsa, pakele akis.
- Teisingai isgirdai. Policija ne visada labai tiki, kad nusikaltelis irgi virsija,- staiga is ranku dingus jai taip svarbiam popierieliui, netenka zado:
- Aciu, bet nesu kokia islepinta mergiote,- rimtokai pasako, jau ketindama kovot del to popierelio, bet nusprendus, kad tai beviltiska, tesiog siltai nusisypso.
- Kaip galejai suabejot, kad as galiu pamirst, o dar labiau - nebemylet?- Nusijuokus, suvelia jo plaukus, tada tvarkingai pataiso. Tada siek tiek nustebus kilsteli antakius.- Negaliu patiket, net visas skilvelis...- patylejus, galiausiai atsidusta,- gerai, prisipazystu, begdavau tiek is biologijos pamoku, tiek is paskaitu, taigi, neturiu ne zalio supratimo kas tai yra, bet is tavo lupu, tai atrodo labai miela.
Sulaukus is vaikino atsakomojo apkabinimo, dar placiau issisiepia ir paglosto vaikino ranka.
- Taip taip. Tik taip sakai, nes kai netycia paspyriau tavo dekla, vos i gabalus nesudraskei,- pasinerus i prisiminimus, pazvelgia i toli, bet grazina akis i vaikina pajutus jo pirstus. Pazvelge i savo tikrai labai maza bagaza ir sukikeno is vaikino issireiskimo apie viesbucius.
- Tu toooks mielas,- pristu galais perbraukus per savo plaukus, Keira pakelia desni antaki.- Tai gal tau reikia tvarkytojos?- Po tokio gan rimto issireiskimo, pati sukikena.
- Man baisiai idomu pamatyt tavo namus.

Nors Keiros pirmasis sakinys turėjo sukurstyti jam gailestį, ar kokį kitą panašų jausmą, pakreipia galvą į šoną į merginos veidą pažvelgdamas skeptišku žvilgsniu. Krenkštelėjęs į kumštį, prakalba akivaizdžiai norėdamas pademonstruoti, jog lyginant Keiros iškeltas problematikas, gali būti ir šimtus kartų blogiau:
- O tu pabandyk per kelis mėnesius priaugti daugiau nei trisdešimt kilogramų vaidmeniui filme, kemšant viską kas tik užkliūna po ranka ir jau po visko - naudojant sulčių ir sekso dietą susigrąžinti kaulėtas proporcijas,-kadangi sakinį išbėrė lyg žirnius į sieną, sukikena ne tik atsileisdamas, bet ir suvokdamas, kaip kvailai visa tai turėjo skambėti iš šono. Priartėjęs prie Keiros, uždeda ranką jai ant peties, tarsi bandydamas išreikšti palaikymą bei supratingumą:
- Patikėk, kas jau kas, bet aš tai jau tikrai žinau kaip tu jautiesi,-kuo plačiausiai nusišypsojęs šiek tiek užsižiopso ir dėl to vos neatsitrenkia į pro šalį ėjusį žmogų. Šiek tiek išsiblaškęs, atsisuka į Keirą ir stebėdamas jos lūpas stengiasi susigaudyti apie ką šiuo metu eina judviejų kalba.
- Per tiek metų, šlovės spinduliai nesuardė ir mano kuklumo ląstelių, tad kaip ir seniau mudu sutarsim,-sučiaupęs lūpas, kurios nuo drėgmės trūkumo priminė šiurkščią kempinę, iššnopuoja duoklę juokui pro nosį. O kiek vėliau, ima žvingaut kur kas laisviau, Keiros žodžiams sukėlus būtent tokią reakciją.
- Nedažnai pastaruoju metu esu sentimentalus. Įsitikinsi tuo pagyvenusi su manimi po vienu stogu,-galop jiedviem pasiekus duris vedančias iš oro uosto pastato, stabteli prie jų ir ištiesęs abi rankas į priekį, duoda ženklą merginai praeiti pirmai.
- Namų tvarkytojos?-atkartoja įstrigusią frazę keliomis pakopomis tylesniu tonu, nei jam yprasta kalbant.
- Man labai nepatinka, kai pašaliniai asmenys knaisiojasi po mano daiktus. Nepatinka net tuomet, kai tai šiukšlės,-sukikenęs praeina ir pats pro duris. Ištiesęs nugarą apsidairo bandydamas prisiminti, į kurią pusę jam reiktų sukti, nenugrybaujant painiame oro uosto plane. Nustebintas Keiros entuziazmo išvysti jo namus, atsakyme pirmiausia sumano pateikti neigiamą, o tik po to teigiamą aspektą:
- Jie sukuisti kaip žiurkėno irštva. Bet tau ten patiks,-tempdamas iš paskos ir merginai priklausantį bagažą, išleidžia palaimingą atodusį, kuomet iki jo automobilio lieka vos keli žingsniai. Priėjęs ir arčiau, paknisa striukės, po to ir džinsų kišenes norėdamas atrasti raktelius bei šiuos aptikęs, nukenksmina signalizaciją. Tuomet nukreipęs akis į merginą, paskatina:
- Rangykis vidun,-sukikenęs, pradaro bagažinę ir į ją sukrauna visą mantą.

Ziuredama i savo manikiura, kuri greitu metu jai buvo butina atnaujanti, pakele akis i vaikina siek tiek sypteldama ir vel nuleido akis, ziuredama i savo aulinukus, geredamasi ju metaliniais galais ir svarste, ar nesuradus ka nors panasaus. Supratus, kad seip jau pats laikas atkreip demesi i Jared, sukluso.
- Galvoji taip imsiu ir bandysiu darkyt savo tobulas, bent jau man, proporcijas,- istarus, prukstelejo ir tese,- dar butu malonu susipazint su ta, kuri su tavim mylejos,- zinojo, kad kiek per kandziai pasake, bet jos manymu vaikinas to nusipelno, manydamas, kad miego trukumas tera maza maza problemele. Padejus vaikinui ranka ant jos peties, Keira svelniai syptelejo.
- Ir kas kankina tave?- kiek susirupinusi paklause ir pati vos neissitiese uzkliudama uz kazkokio mazvaikio, kuris aplinkui begiojo. Mazvaikiui verkiant pabegus, Knightley piktokai susnypste. Pagaliau susitvardzius, atsisuka i vaikina.
- Tikiu, istiesu pati neseniai nusileidau ant zemes, kai vyras susirinkes daiktus pasake: "viskas, nebegaliu kest, kad taves namuose diena nakti nera, iseinu". Puiku, spinta atsilaisvino, batus turiu kur det. Isivaizduoji, jis vaiku norejo,- suprunkste ir istrauke is striukes kisenes lupu blizgi. Pasidaze lupas ir idejo ji atgal.
- Sementalumas - tiesus kelias i kvailuma. Stai ka man kartodavo policijos akademijoje,- pasinere i prisiminimus ir pasiziurejus i vaikina, praejo pirma.
- Namu tvarkytojos,- patvirtinimai palinkciojo.
- Tai ir tau nepatiks, kai krata darysiu,- sukrizenus pasake.- Nors jei rimtai, turesi susitvarkyt pats, jei nenori, kad suzinociau visas visas tavo paslaptis.
- Ziurkenas. labai jau primena man buvusi vyra. Punta pilnais zandais, o nieko nedaro,- atsidusus istare ir pistu galais perbrauke per savo plaukus. Pagaliau pasiekus vaikino automobili, svilptelejo.
- Manasis sesdesimtuju mustangas i tavaja ne kiek nepanasus,- pasake greiciau sau, nes vel pradejo gailet savo automobilio. Isvis Keira labiau gailejo savo automobilio, nei neseniai nutrukusios santuokos.
- Butinai,- sukikenus, atsidare desnias priekines dureles ir isedus i vidu, nuzvelge salona.
- Neturi ko nors be roko? Sakykim, Bacha?- viltingai syptelejus, paklause.