Įėjimas ir svetainė

La la la

Po vakaronės bare, šiaip ne taip privažiavęs prie namų ir užgesinęs automobilio degimą, išsikapanoja lauk akivaizdžiai svyruodamas. Nė pats nesuprasdamas kas jam darosi, juo labiau viskas aplinkui sukosi, o daiktai ar medžiai darėsi isteriškai juokingi, garsiai kikendamas nusvyruoja prie durų. Kadangi duris atsirakinti pačiam jam tuo metu buvo fiziškai neįmanoma, žvengia iš to kaip iš pirštų išslydusius raktus kelia jau keliasdešimtą kartą.

Eve'i sušukus, nevykusiai pamėgina ją užtildyti garsiai šnypšdamas.
- Maldauju, ne taip garsiai...-silpnai nutęsia ir pastebėjęs, kad durys į vidų yra pravertos, kone įvirsta. Sugebėjęs už kažko pasilaikyti, atsisuka į merginą.
- Aš neįsivaizduoju...-užvertęs galvą, kikena ir nesugebėdamas liautis, sunkiai išspaudžia tęsinį:
- Žalio supratimo neturiu kas man darosi,-neatsargiai pokšteli delnu sau per kaktą ir užtaikęs ant tos vietos kurią joblino bare į stalą, nė nesusiraukia.
- O skausmas tikrai praėjo,-prapliumpa juoku, nes kuo toliau tuo labiau nuo neaiškios kilmės vaistukų ėmė raut stogą.
- Eve, prisiekiu, nieko negėriau,-energingai sumosuoja rankom.
- Tik mineralinio vandens. Man pačiam labai įdomu kas su manimi vyksta,-pasistengia išstovėti tiesiai nors kūnu krypsta į visas įmanomas puses bei ištiesęs prieš save rankas, įsistebi į jas be jokios abejonės tik pats vienas kažką įdomaus jose matydamas.
- Kodėl niekad nesakei, kad mano tokios didelės rankos?-pakelia akis į merginą.

Vis dar palaikydamas šiokį tokį ryšį su aplinka bei merginos tariamais žodžiais, jos skeptiško žvilgsnio tamsoj nepastebi, tačiau lieka aiškiai nesuprastas, tad patikina:
- Dieve brangus... Kodėl tu netiki, kad nieko negėriau? Eve, aš tikrai, tikrai, tikrai...-kiek užsikirtęs, įsistebi į jos siluetą laikydamas veide besąlygiškai rimtą fizionomiją.
- Nieko negėriau. Bet man taip gera, kad tu neįsivaizduoji,-stipriai sumerkęs akis vėl ima kikenti lyg niekur nieko. Toliau tik pajutęs, kaip yra kažkur tempiamas priešinasi įsispirdamas kojomis į žemę.
- Koks dar miegas? Ką tu kliedi?-tvirčiau suspaudęs Eve ranką, staigiai stumteli merginą į save. Kadangi ši beregint atsidūrė labai arti jo, tvirtai apkabina. O kikenti kaip ir liovęsis, plačiai šypsosi.
- Neįsivaizduoju kas man darosi, bet tikrai žinau, kad šią akimirką labiau už viską pasaulyje noriu negyvai tave užmyluot,-gašliai nusišypsojęs, pagriebia kaip šiam kartui jau Eve ranką bei ima tempti ją link sofos. Netrukus pasiekęs norimą baldą, griūna ant jo su savimi nusitempdamas ir merginą, kuri užkrenta ant Jared'o.
- Tu tokia graži...-nužvelgia Eve veidą, bei nieko nelaukęs, kone per jėgą ima bučiuot ją visą.

Kad ir kaip neįtikinamai nuskambėjo Eve žodžiai, kuomet ši tariamai patiki, kad jis negėrė, lieka naiviai įtikintas.
- Tu per daug man vadovauji, moterie!-pykteli bemat suraukdamas antakius ir po nedidelės pauzės, kurios metu sugebėjo nekikenti, tęsia:
- Oficialiai šeima esam vos kelios savaitės, o tu baigi užlipt man ant sprando,-pradėjęs visiškai bereikalingai dramatizuot, dėl protelį susukusios tabletės nesugeba to kaip šiam kartui suprasti.
- Pasakiau, kad neisiu miegot, vadinasi neisiu,-griežtai atkerta nė neketindamas su mergina veltis į tolimesnes diskusijas, susijusias su pastarąja tema.
Nepaisant to, kad savy nešiojo kone perdėtai globėjišką instinktą požiūriu į Evę, nepaiso jos riksmų bei žodžių, kurie aiškiai neapsvaigusiam proteliui būtų davę signalą atšokti. Kaip užsuktas, tęsia pradėtą pakankamai gyvulišką ritualą, kol tabletei perėjus prie stipriausiosios darbinės fazės, pasijunta visiškai bejėgiškai. Paleidęs merginą ir visai nešvelniai nuleidęs ją ant žemės, atsigula pilvu ant sofos jau nebe suvokdamas kur yra, kas yra ir kas aplink vyksta. Nepraėjus nė kelioms akimirkom, nulūžęs kietai įminga.

Prabudęs, tingiai pramerkia akis, tačiau tinklainei netoleruojant dienos šviesos, susiraukęs vėl užsimerkia, nors žiauriai norėdamas į tualetą prisiverčia atsisėsti. Iš vakar vakaro, kaip po gero baliaus prisimindamas tik neaiškus fragmentus, svirduliuodamas atsistoja, bet veido mina išduoda prastą jo nusiteikimą. Delnų apačiomis gausiai patrynęs akis, galop praplešia akis. Mėgindamas eiti iki "poilsio kambarėlio" inkščia ir sulig kiekvienu žingsniu raukiasi vis labiau, dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių grieždamas dantį ant viso pasaulio.

Apie Eve būvimą šioje patalpoje sužinojęs tik tuomet, kai ši prabilo, lėtai pasuka galvą į merginą laikydamas veide rūškaną fizionomiją.
- Gerai,-atkerta gerkliniu, kimiu balsu akivaizdžiai meluodamas. Lėtai sėlindamas prie tualeto durų ir nė nepažvelgdamas į Eve pusę, netikėtai atsisuka į ją bei kur kas šiurkščiau nei prieš tai, prataria:
- Nors kita vertus koks tau skirtumas šūdinai jaučiuosi aš ar ne?-pradėjęs pamažu atgaivinti vakarykščių įvykių detales, neslepia to, kad vakaro atomazga jo netenkina.
- Nes, kai man gera, tuomet tu sėdi susiraukus. Betrūko, kad pridurtum...-atsikrenkštęs į kumštį, suplonina balsą pasišaipydamas iš merginos:
- "Gal ne šiandien? Man labai skauda galvą..."-piktai pažvelgęs į jos veidą, toliau stovi smarkiai susiraukęs.

Visiškai nekreipia dėmesio į Eve bandymą įrodyti, kad yra sunerimusi dėl jo savijautos, juo labiau pats jautėsi smarkiai įžeistas. Tad mažų mažiausiai reaguodamas į tai ką ji sako, jau buvo be pasukąs į koridorių, kurio gale buvo įrengtas vonios kambarys, tačiau sulaukęs ne itin švelnaus smūgio į veidą, įniršta:
- O tu nedrįsk manęs trankyt!-išrėkia paklaikęs iš pykčio, tačiau pasigirdęs Nikki verksmas priverčia jį šiek tiek atvėsti.
- Prisiekiu Dievu, jeigu dar kada nors man vožtelsi, atsakysiu tau tuo pačiu. Ir pati kalta būsi,-nutaiso veide demonišką išraišką, tarsi mėgaudamasis šiuo konfliktu ir dabartine situacija. Bet mergytės riksmui skardžiai skrodžiant ausis, susiima už smilkinių:
- Užtildysi tu ją, velniai rautų, ar man pačiam užlipt?!-galop spjovęs į viską aplinkui, pakeičia kryptį pasisukdamas į lauko duris.
- Kartais imu galvoti, kad tu esi per daug normali man,-ištaria nė nežvilgtelėdamas į Eve pusę.
- Atėjęs į namus negaliu net savo nuosavos žmonos išdulkint. Gal tuomet siūlai man rasti, kas pasirašys?-vis dar matomai svirduliuodamas nueina prie durų, o balso tonas visą laiką išlieka pakankamai rūstus.
- Išeinu. Gali nelaukti,-piktai nusivaipęs, išeina lauk garsiai trenkdamas durimis.

Nenorėjęs grįžti pas Evę būdamas apsvaigęs, pasiekia namus vakarop, palaukęs kol suvartotų kvaišalų poveikis išnyks ir jo rankos jam nebe atrodys nenormaliai didelės. Žiauriai krimsdamasis dėl šiandienos įvykių ir vos nepadarytos lemtingos klaidos galėjusios kristi ant jo sąžinės visam likusiam gyvenimui, tyliai atsirakina duris, prieš tai žinoma atkreipęs dėmesį į keistai tamsius namo langus. Įžengęs į aklinai tamsią svetainę, atsargiai pameta raktus ant tik iš kontūrų įžvelgiamos lentynėlės, nenorėdamas sukelti triukšmo.
- Eve?-ištaria silpnai ir kiek per baugščiai. Galop ranka užkabinęs jungiklius, įžiebia šviesą. Detaliai nužiūrėjęs svetainę ir vis dar dairydamasis, pasikartoja, tačiau jau garsiau:
- Eve!-tik kuriam laiko tarpui praėjus patvirtinęs savo įtarimus, kad namas tikrai tuščias, patraukia prie stalo, ant kurio tikėjosi rasti savo mobilųjį bei pulti skambinti merginai, kur ši pradingusi. Neabejotinai akimis užkliudęs akis badančią tablečių pakuotę, kurią tikrai paliko Nicole's apartamentuose, sustingsta apimtas klaikaus jausmo. Kelias akimirkas negalėdamas nė pajudėti, kaip maišas drimba ant sofos. Tik vėliau išvydęs prie tablečių padėtą raštelį, sunkiai nuryja burnoje susikaupusius skysčius, lyg gerklėje būtų iššokęs didelis gumulas. Netvirtai suėmęs tą papieriaus gabalą, ištiesina bei dvejodamas suleidžia akis. Kadangi raštelis puikiai paaiškino kodėl jo ir Eve namai yra tušti, visiškai sugniuždytas pakelia akis į viršų ir atsitiktinai dėbtelėjęs į maišelį su narkotikais, nesugalvoja nieko kito, kaip tik visiškai apsvaigti, tyliai vilianti, kad netyčia perdozuos ir akių daugiau gyvenime nebe praplėš. Pritvinkęs pykčio ant savęs paties, įsiberia į delną krūvą tablečių, iš paklaikimo vangiai suprasdamas kodėl taip elgiasi ir iš viso ką daro. Greitai jas visas susikratęs į burną, sukramto bei nuryja nepaisant šlykštaus narkotikų skonio.
Nepraėjus nei minutei, pasijaučia klaikiai blogai ir susmukęs ant kilimo susiriečia į "kamuoliuką" nesugebėdamas net pajudėti.

Atvaziaves iskart nubega link duru ir ima i jas baladonit
- Jared'ai zinau kad esi namie! Atidaryk duris
Padejes ranka ant duru rankenos ja paspaudzia ir joms atsidarius siek tiek nustemba. Neleides sau mastyt, kodel yra sitaip, nes pyktis, kad iskaudinta Eve daro savo placiai atidaro duris ir ieina akimis ieskodamas Jared'o. Pamates ji gulinti, ko tikrai nesitikejo prieina prie jo ir atvercia veidu i save. Delnu plekstelejes jam per zanda, kad tas atsibustu ir neulaukes jokios reakcijos plekpecia jo akis isiziuredamas i akis. Uzkliuves zvilgsniu ir uz salimais gulincia pakuote ja pakelia ir perzvelges vel atsisuka i Jared'a. Susigriebes, kas cia per velnias susiesko telefona ir iskviecia greitaja. Pagalaiu jai atvykus Apziurimas jared'as ir paguldytas ant nestuvu yra isgabenamas i ligonine.