Įėjimas ir svetainė

Taip ir prabuvęs su vaiku ant rankų, vangiai pakelia akis į viršų išgirdęs kaip kauški iš pažiūros moteriška avalynė. Akivaizdžiai nustebintas tokio Scarlett vizito, juo labiau dabar ir po tokių įvykių, apvalo murziną dukrytės burnytę pirštu ir saugiai paguldęs ją ant lovos, atsistoja. Nepatraukdamas akių nuo viešnios veido, pamažu artinasi prie jos, tuo pačiu bandydamas nesiblaškyti ir išklausyti visų jos beriamų žodžių. Kuomet lieka stovėti prie pat jos, netikėtai apkabina.
- Džiaugiuosi, kad atėjai,-priglaudžia veidą prie jos galvos ir kurį laiką taip prastypsojęs, galop atsiplešia, tęsdamas:
- Tikrai labai mažai trūksta, kad galutinai nuprotėčiau,-visiškai ne linksmai šypteli instinktyviai dirstelėdamas į ant lovos gulinčią, krykštaujančią dukterį.
- Tikriausiai nė klausti nereikia ar žinai kas nutiko,-tos pačios rankos nykščiu bei viduriniuoju pirštu patrina akis, niekaip nepajėgdamas nuslėpti vidinio nuovargio.
- Vienaip ar kitaip neturiu per didelio noro vėl apie viską kalbėti. Iš naujo,-atsidusęs, atsainiai apžvelgia patalpą, kurioje stovi, lyg labiau už norą įsitikinti ar visi daiktai bei baldai stovi savo vietoje, nesudurti akių su merginos žvilgsniu. Kadangi aplinka ir jos keliami prisiminimai kėlė ne tik melancholiją, bet ir dar gilesnę vidinę graužatį, suleidžia akis į savo delną, kurį be jokio reikalo tarkuoja nagais.
- Žinodamas kaip esi užsiėmusi stebiuosi, jog visgi sumanei pas mane užsukti,-žvilgsniu užkibęs už vestuvinio žiedo, nesunkiai jį nusiima ir pasisukęs į vieną iš pusių, padeda pastarąjį juvelyrinį dirbinį ant staliuko.

Neturėdamas labai didelio noro malti liežuviu, stebi Scarlett, o šiai kalbant, nekeičia nei veido išraiškos, nei žvilgsnio trajektorijos. Merginai bandant įplieksti jam ryžto galutinai savęs "nesuryti", nebyliai atmeta jos idėjas, o nenorėdamas pasirodyti grubus, kalba tyliai:
- Šiek tiek pervertini mano sugebėjimą atsitiesti manydama, jog praėjus vos pusdieniui po tokių įvykių vaikštinėsiu aplinkui iškelta galva ir dar plačiai šypsodamasis,-nepaisant to, kad veido išraiška jau ir taip buvo paniurusi, "sudarko" bei ištempia ją dar labiau.
- Nepajėgsiu užmigti,-užsimerkia, o jausdamas lengvą svaigulį galvoje, nepavojingai susvirduliuoja.
- Esu pasiryžęs užsiimti bet kokia veikla, nes rymodamas be jos lengvai įsileidžiu į galvą mintis, kurias nuginti sekasi be galo sunkiai,-šiek tiek praplėšęs akis, greitai nuveda jas į šoną, vengdamas jo ir Scarlett žvilgsnių kontakto. Nespecialiai sudaręs netrumpą pauzę, kurios metu dar kartą apsvarstė merginos žodžius nepaisant to, jog ne per seniausiai juos atmetė, atsidūsta, o į SJ atsisukęs, taria, tik vos vos judindamas lūpas:
- Esi teisi,-kadangi pastarasis sakinys miglotas pasirodė net jam, papildo:
- Palysti po dušu ir griūti į lovą nebūtų taip jau ir blogai, bet...-pritilęs, švelniai suima Scarlett už riešo, įsistebėdamas į jos akis.
- Nenoriu, kad išeitum. Juk gulėti šalia manęs toje pat lovoje tau nebūtų kažkokia naujiena,-nenuoširdžiai bandydamas šiek tiek pašmaikštaut, užsimeta tokią pačią dirbtinę, tačiau vangią šypseną. Įskaitęs Scarlett veide jo pateiktam siūlymui pasilikti palankų sprendimą, pasisuka į laiptų pusę. Prisiminęs žodžius, kuriais prisižadėjo jo dukra pasirūpinti, mesteli:
- Nicolę reikia tik perrengti ir paguldyti į lovytę. Ji soti ir nuprausta,-taip ir neatsisukęs, numainuoja laiptais į viršų.

Iki pasigirstant durų skambučiui užsiiminėjo pastaruoju metu įprasta jam tapusia veikla: gitaros brazdinimu ir tarpusavyje besirimuojančių žodžių kratinio rašymu sąsiuvinyje, tad sutrukdytas toli gražu neapsidžiaugia. Visgi padėjęs gitarą ant sofos, pakyla ant kojų ir įsispyręs į šlepetes nužingsniuoja prie durų jas atrakindamas bei plačiai praverdamas. Kadangi apie TOKIOS viešnios vizitą sau net mintyse nebūtų leidęs pagalvot, nesugeba nuslėpti begalinės nuostabos savo veido išraiškoje.
- Eve?..-taria tyliai, vangiai, lyg tikrindamas ar kartais jam nesivaidena. Priėjęs prie išvados, jog tikrai nėra dar ant tiek nukvošęs, kad jam rodytųsi haliucinacijos, nevykusiai nusišypso.
- Labas,-pasisveikina nusprendęs išlikti mandagiu. Nujausdamas netikėto Eve vizito kaltininkę, pasuka galvą į svetainėje zujančią dukterį, kuri jau nemažą laiko tarpą buvo ištikimiausia jo muzikavimo klausytoja.

Atkunta tik po Eve gesto ranka, kuomet yra parodoma į namo vidų, tad šokteli atgalios, padarydamas nemenką tarpą merginai praeiti. Visiškai susikdamas su jos žodžiais, jog pakalbėti jie tikrai turi apie ką, linkteli, o kadangi rišlaus kalbėjimo dovaną laikinai yra praradęs, sumąsto ką pasakyt tik tada, kai Eve užeina į vidų.
- Tuos dokumentus, kuriuos man atsiuntei paštu pasirašiau,-kadangi buvęs Leto familijos štabas, praradęs moteriškų rankų galią buvo suverstas ir priminė tikrą šabakštyną, prišokęs prie sklidinai popiergaliais nukrauto stalo, ima neatsargiai viską keliot, ieškodamas kažko konkretaus.
- Atleisk, kad čia toks balaganas,-myktelėjęs, ištraukia aplamdytą aplanką su skyrybų dokumentais ir atkiša jį merginai.
- Nikki...-nuleidęs akis į apačią, su šypsena veide stebi, kaip mergytė pripuolusi prie Eve pradeda džiaugsmingai krykštaut.
- Be galo tavęs pasiilgo.

Naudodamasis proga, jog merginos dėmesys yra sutelktas išskirtinai į dukterį, nuspardo pėdomis ant kiliminės dangos besimėčiusį šlamštą, kad šis nebūtų taip akivaizdžiai matomas.
- Na, manau, svarbiausia yra tai, jog jie pasirašyti ir nuo šiol atgavai mergautinę savo pavardę,-pasistengia kuo nuoširdžiau nusišypsot, nes visgi nėra užtikrintas, ar pastarasis sakinys kelia jam kokį nors džiaugsmą, juo labiau viduje buvo varstomas galybės abejonių.
- Esi teisi,-linkteli atsakydamas į Eve žodžius, liečiančius pas juos dirbusią merginą. Instinktyviai permetęs akimis per šiukšlynu virtusią svetainę, tęsia:
- Ashley prisirišo prie...-sukandęs dantis akimirką užlūžta, nes suabejoja ar ant liežuvio galo kybantys, norimi pasakyti žodžiai yra taktiški, tačiau pateikęs sau neigiamą atsakymą į paties iškeltą klausimą, užbaigia:
- Mūsų šeimos, nenorėjau ir jos įvelti į visą tą maišatį,-vildamasis, jog mergina teisingai supras jo žodžius, atsidūsta. Eve's ir Nikki bendram vaizdui plečiant jo veide šypseną, nebando jos slopinti. Kadangi sekantis merginos sakinys jam pasirodė perdėm mandagus ir kone nelogiškas, neigiamai papurto galvą.
- Kvailas klausimas,-kreivai vypteli, o kadangi stovėjo netoli sofos, atsilošia į jos atlošą, rankas sunerdamas priešais krūtinę.
- Nicole'i reikalingas ne tik tėvelis, bet ir mamytė. O be to, galvą dedu nukirst, kad sugebi ja rūpintis geriau nei aš,-nurijęs burnoje susikaupusius skysčius, nusišypso.
- Juk leidžiu daryti jai bet ką, perku viską ko mažoji princesė užsigeidžia, o taip negalima,-sukikenęs, pasuka galvą į tą pusę, kurioje randasi laiptai, vedantys į antrąjį namo aukštą, ir prie jų sustatyti lagaminai:
- Surinkau visus tavo daiktus ir tvarkingai juos visus sudėjau. Žodžiu sutvarkiau viską, kad neliktų jokių kliūčių tau netrukdomai išrauti mane iš savo praeities,-neabejodamas, jog Eve neketina šiuose namuose per ilgai užsibūti, prieina arčiau merginos norėdamas atsisveikinti su dukterimi. Pabučiavęs Nicolę į kaktą, atsitraukia, vangiai nusišypsodamas.

Užkabintas ironiškos merginos šypsenėlės, vis tiek išlieka kategoriškas savo prieš tai tartų žodžių atžvilgiu:
- Žinoma, kad ne pavardė, tačiau tai buvo šleifas, kuris tave slėgė. Dabar viskas baigta,-pasistengia kuo nuoširdžiau nusišypsoti nors mieliau būtų stovėjęs su paniurusia išraiška veide. Neatlaikęs Eve žvilgsnio bei slegiamas atkutusios kaltės, nudelbia į apačią akis ir nenorėdamas, kad mergina suprastų kaip jį veikia jos žvilgsnis apsimeta, jog užnižo delnas, tad imasi jį kasytis nagais, pats stebėdamas atliekamus veiksmus.
- Paskutinį kartą mačiau ją anuomet ligoninėje, bet manau ji su Tomo, vadinasi laikosi gerai,-toliau vengdamas Eve žvilgsnio galios, krapštinėjasi savų akių taip ir nepakeldamas. Kuomet mergina dirsteli į tą pusę, kurioje stovėjo lagaminai su visais jai priklausančiais daiktais, krasteli galvą į Eve žodžius pirmiau atsakydamas judesiu, o kelių akimirkų bėgyje, įkvėpęs prakalba:
- Aš žinojau - užsibūti tau čia nesinorės tad atlikau viską taip, kad tau tektų kuo mažiau mane matyti,-nusišypso puse lūpų pagaliau įstengęs sugauti Eve's žvilgsnį savuoju ir akių kontaktą net užlaikyti. Su tokia pačia blausia šypsena ilgam užtilęs, pakeičia tiek išraišką, tiek kūno padėtį merginai pajudėjus link durų. Sekdamas iš paskos stabteli, kuomet mergina prabyla. Aiškiai supratęs ko ši iš jo norinti, linkteli ir skubiai patraukęs prie laiptų, įsikabina rankomis į lagaminus ir neskubėdamas atitempia juos prie merginos. Praleidęs ją į lauką pirmąją, kelių sekundžių bėgyje išlenda į dienos šviesą ir pats. Kadangi per šią popietę tai pirmas jo vizitas gryname ore, smarkiai susiraukia akims netoleruojant saulės skleidžiamų, akinančių spindulių. Dramatiškai atsidusęs pajuda Eve automobilio link ir pats prasidaręs bagažinę, tvarkingai sustato visą merginos mantą. Tada atsisukęs į pašnekovę, vis dar nebyliai stebi jos veidą paprasčiausiai nesumastydamas ką galėtų pasakyti. Aiškiai suvokdamas, jog šitiek laiko pratylėjęs veikiausiai atrodo keistai, nusprendžia pasakyti bet ką, kas tuo metu kybojo ant liežuvio galo:
- Nepaisant visko, buvo malonu tave dar kartą pamatyti,-neabejodamas, jog iš merginos panašių žodžių nesulauks, švelniai perveda pirštais per Nikki plaukus sunkiai susitaikydamas su mintimi, kad jau visai netrukus gyvens namuose vienas.

Iš tolo nebyliai stebėdamas kaip Nikki yra įsodinama į automobilį, sunkiai patraukia akis nuo dukters, Eve'i atsisukus veidu į jį. Merginai pranešus, kad susitiks jie dar ne kartą, blausiai nusišypso, bet vis dar tyli nesumąstydamas ką galėtų pridurti. Kadangi lauke nebuvo taip jau ir karšta, vėjui kiaurai pereinant per jo drabužių audinį, susigūžia, rankas sugrūsdamas į kelnių kišenes.
- Iki pasimatymo,-silpnai išspaudžia vis dar laikydamas lūpose linijinę, nei kiek nelinksmą šypseną. Kai Eve užveda variklį, atsistoja ant šaligatvio nemaišydamas merginai išmanevruot. Šiai automobiliu nukūrus taip greitai, kad vos suspėja sureaguot, dar kelias akimirkas užlaiko žvilgsnį horizonte ilgesingai įsispoksodamas į tolį. Nenorėdamas, jog melancholiškos mintys užgožtų jį prieš tai užplūdusį, abiejuose smegenų pusrutuliuose dominavusį meniškumo jausmą, apsisukęs patraukia namų link, o juose, išblaškytas Eve's vizito, nesėkmingai bando prisiminti akordus, bei pavienes frazes.