Jared Leto Kabinetas

Dar prieš pasirodant merginoms, stengėsi sumažinti įtampą jo ir Ian'o dialoge, kalbėdamas kuo ramesniu, bei natūralesniu tonu:
- Esu įsitikinęs, kad tau mieliau laužyt mano kompiuterį nei dūkt su vaikais, tad nesiskųsk. Juk esi šeimos narys,-šypsodamasis, skėsteli rankomis į šonus, priešingai nei jo pašnekovas, šioje pokalbio dalyje neįžvelgdamas jokių sunkumų.
- Galėsi džiaugtis Nicole kiek tik panorėsi,-atsistoja, bei persisveria per stalą tam, kad patapšnot Ian'ui per petį. Netrukus sugrįžęs į vietą, o ir spėjęs nugirsti šio vaitojimus dėl tariamai prarastos klausos, kalba vėl:
- Ringe mane tai gelbėdavo. Užrėkiu ir priešininkas griūna be gyvybės ženklų,-sukikena.
- Ir labai šaunu. Netekau konkurento,-keistai spoksodamas į Ian'ą, suktai šypsosi. Ties sekančiais jo žodžiais, bemat susiraukia, nes tas "toks kaip tu" jam matomai nepatiko:
- Ką tu tuom nori pasakyt, velniai rautų?-paniuręs, užlaiko koneveikiantį žvilgsnį vaikino veide, bet ilgainiui nusiramina, suskubdamas paneigti kai kurias Ian'o lakios vaizduotės sukurtas teorijas:
- Pirmiausia tai aš neliepiau jai valdyti tos lygos, o tik pasiūliau. Nemanai, kad sėdėdama tame kabinete ji yra žymiai saugesnė nei kovodama ringe?-puikiai suprasdamas, kad jo pasakytus žodžius bus sudėtinga užginčyti, patenkintas išsišiepia, bet nepanori toliau argumentuoti.
- Žinai...-primesdamas, jog susinepatogino, palinksta arčiau pašnekovo, tarytum ruoštųsi atskleisti didžiausią paslaptį.
- Aš žiauriai nepakenčiu tų gumyčių... Na, pats žinai apie ką aš,-lėtai atsitraukęs, vos laikosi neėmęs prunkšti.
- Tad dar keli Eve nėštumo atvejai nėra negalimi,-netrukus išgirdęs stuksenimą į duris, įsistebi į jas, pakviesdamas užeiti:
- Prašom,-kuomet pro duris išlenda Natasha, iš pradžių su tam tikra prasme pažvelgia į Ian'ą, nes puikiai pamena jo ir merginos burkavimus klube.
- Sveika, sveika. Užeik,-pažvelgęs į merginą, ima rankos mostais "traukti" ją į vidų.
- Tau panašu, jog mes linksmintumėmės?-dėbtelėjęs į vaikiną, sukikena. Kadangi visai netrukus kabinete pasirodė be jokios abejonės mieliausia jo akims viešnia, plačiai išsišiepia, nors iš pradžių šį bei tą tyliai lepteli Ian'ui:
- O tu sakei, kad čia pas mane kurtinantis balsas,-nesusivaldo neprikibęs prie Eve skardžiai nuaidėjusio pasisveikinimo. Kai Eve įsirango jam ant kelių, iš karto apsiveja rankomis jos liemenį.
- Tai tu šitaip su manimi sveikinies, m? Laba diena ir nieko daugiau?-pasipučia vaidindamas įsižeidusį.
- Kol deramai nepasisveikinsi su savo vyru, neketinu tau padėti,-griežtai atkerta, toliau maivydamasis.

Leides jam dauzyti jo peti po kazkiek laiko pats ji pertraukia
- Aciu, kad leidi.
Issidirbinedamas is Jared'o zodziu ima kikenti
- Gaila zmoniu, bet jei bent jau nebegales girdet tavo rekimo
Kilstelejes galva mosteli nyksciu i save
- pasvajok. Niekad tau nenusileisiu
Patenkintas ji uzliejusio pykcio dar labiau issisiepia
- ta, kad lakstydavai paskui kiekviena sijona. Evej reikia oskara duot, kad tave padare i zmogu panasiu.
Pritardamas jo zodziams ne nesiruosia gincytis todel prisimerkia idemiai i ji pasiziuri
- O gal geriausia butu jai isvis uzdrausti dirbt?
Nusisypso
- o as nepagalvojei, kad ja reiktu apsaut nuo taves?
Palinkes arciau i prieki isklauso jo ir prunksteli
- Na ir sugebi. Tuoj turesi futbolo komanda jei sitaip
Pasibaladojinus i duris pats i jas atsisuka ir isvydes Natasa sypteli
- Labas, mergyt.
pastebejes Leto zvilgsni sumeta
- kas?
Sukikenes mosteli ranka i Jared'a paskui i save
- Su juo linksmintis gyvenime nesugebeciau.
Isvydes pro duris ieinancia Eve, pro ausis nepraslysta Jared'o pastaba todel syptelejes atsisuka i Eve
- Labas ir tau sesut. Jared'ui ziauriai nepatinka tavo balsas. tu gali patiket?
Patenkintas savo skundimu uzleidzia poros burkavimui, ir pajutes Natasos rankas ant kedes pakelia galva i ja
- Neimk i galva, tiedu tegalvoja tik apie save.
Atsistojes viena ranka apkabina ja apie liemeni
- Todel, kad netrukdytumem jiems but kvieciu tave pietu. Ka pasakysi?

Sureagavęs į Ian'o komentarą, kad atseit šis nesugebėtų su juo linksmintis, ramia veido išraiška atkerta:
- Bet taip yra vien tik dėl to, nes Ian'as neįsivaizduoja linksmybių be alkoholio ir nuogų k...-susivokęs, kad šioje situacijoje pratęsti žodį būtų buvę nemandagu, neigiamai papurtęs galvą, pasitaiso:
- Merginų,-stebėdamas Watkins'o išraišką, tyliai kikena, o kiek vėliau įsmeigia akis į pasireikšti panorusią Natasha. Jai beriant žodžius, pradeda neigiamai purtyti galvą.
- Galiu labai greitai tau paaiškinti dėl ko mes neesam draugai tik nežinau ar esi pasiruošusi išgirsti apie jį keletą kompromituojančių faktų,-stengiasi laikyti veide ramią išraišką, nes kone springo noru pratrūkti juoktis. Nesikišdamas į Eve ir Natashos susipažindinimo ritualus, patrūkčioja keliais nebyliai reikalaudamas savo žmonos dėmesio, o netrukus gavęs išsvajotą bučinį, nutaiso palaimingą fizionomiją šiek tiek prisimerkdamas, bei apvesdamas savo lūpas liežuviu.
- Taip jau geriau... Žinoma paprašyčiau ko nors erotiškesnio, bet čia yra nepilnamečių,-rankos mostu parodo į Ian'ą prunkšdamas.
- Neįsivaizduoji kaip aš,-paskutinį žodį ypatingai pabrėžia.
- Tavęs pasiilgau. Mane žudo tai, kad nedirbam toje pačioje federacijos pusėje, kaip anksčiau,-suraukęs antakius, priglaudžia veidą prie Eve krūtinės. Pastebėjęs ryškiai išraudusį Natashos veidą, dėbteli į Ian'ą.
- O tu tikrai turėtum kur nors pakviesti merginą. Siūlau rinktis ledo areną ar kokią nors panašią šaltą vietą, nes ji gali netyčia ištirpti,-sukikenęs, perdeda rankas ant Eve kūno: viena tebelaiko jos liemenį, kitą užmeta jai ant kojos.
- Ne tu viena nieko nežinai, mieloji,-kilsteli smakrą, kad išvystų žmonos veidą, bei tuomet kaltinančiai dirsteli į Ian'ą.
- Jeigu kas nors tarp jūsų dedasi, manyčiau, mudu su Eve turėtumėm apie tai žinoti,-įsistebi į Natashą leisdamas paspėlioti ar remiama prie sienos šios neišmuš dar ryškesnis raudonis.

Pradejus Jared'ui ant jo stumpt pazvairuoja i ji
- nekreipk demesio i ta zmogysta
nusisypsojes pasiziuri i Natasa
- kiek cia landzioju jau pamaciau tokiu nevisprociu, kad dabar suprantu, kodel ir jis tokiu tampa
Nekreipdamas demesio i Jared'o svaiciojimus tolaiu kalba su mergina
- Patikek, dabar vaidina gera vyra o anksciau paskui kiekviena sijona lakstydavo.
Prunksteli
- Jie dar nesuvokia kad yra susituoke. Palauk dar menesi nebesikalbes
Pamates, kad Natasa raudona sypteli dirsteli i Eve
- Jis tai tikrai nezinojo. Pats pirmas ja sutiko. ir dar bare.
rodydamas kad kalba apie jared'a nususka akis i ji bet vel grazina ties eve
- Beje, kur tuo metu buvai tu?
Atsisuka i Natasa vis dar laikydamas ranka ant jos liemens
- Aisku einam kol tiedu visai neuzdusino su savo kalusimais. Jei taip noresi nueisim i i ledo arena.
Priejes prie duru atidaro jas praleisdamas pirma Natasa dar atsisuka i Eve su Jared'u
- Jei jau kas ir dedasi tai tas reksnys viska suzinos paskutinis.
isspaudes sypsena atsisuka i Eve
- bet su tavim mes tai dar aptarsim. Man reikia keleto patarimu.
Iseina kartu su Natasa uzdarydamas duris

Galop sugebėjęs spjauti į Ian'o tauškalus ir nebekreipt į tą žmogį jokio dėmesio, tad įtemptai stebi Evę, jos klausydamasis bei sekdamas judesius. Atkreipęs dėmesį į merginos atsineštą papkę, paima ją ir atsiverčia, vaizduodamas, kad skaito.
- Eve...-kilsteli smakrą, kad geriau matytų jos veidą, o tolimesnius žodžius sušnabžda:
- Aš tikrai nesuprantu kaip tas durnelis gali būti tavo brolis,-nė nepažvelgia į Ian'ą, bet be jokios abejonės kalba apie jį. Per tą laiką Watkins'ui spėjus pakilti nuo kėdės, pasiekti duris ir toliau svaidytis šlykščiomis replikomis, pastveria nuo stalo pirmą pasitaikiusį daiktą, kas šiuo atveju buvo didelis aplankas su kažkokiais dokumentais, sviedžia jį į vaikiną, bet didžiam jo nusivylimui nepataiko.
- Šiknius,-sumurma nepatenkintas, kad jo planas neišdegė. Akimirksniu nusiraminęs, pamojuoja ranka be išeinančiai Poly.
- Vsivo harošava, Natasha. Stiprybės tau būnant su tuo slunkium,-pašaipiai sukikenęs, visiškai persimaino kuomet kabinete lieka tik jis ir Eve. Suėmęs merginą už liemens staigiai apsuka ją į save, kad ši apžergusi kojomis jo juosmenį atsisėstų veidu į priekį.
- Tai ką dabar veiksim?-pats puikiai žinodamas, jog uždavė patį banaliausią ir kvailiausią klausimą, apkabina merginą ties klubais, bei ištempia kaklą, kad galėtų pasiekti jos lūpas, bei pabučiuoti.
- Jei atvirai, gyvenime nemačiau, kad suaugusi moteris šitaip akivaizdžiai raudonuotų lyg jai būtų penkeri,-nežymiai neigiamai papurtęs galvą, nusišypso.
- Nors man patinka, kai raudonuoji tu,-prigludęs veidu prie jos skuosto, sukužda į ausį.
- Ir tu puikiai žinai apie ką aš,-neatsitraukdamas, bučiuoja Eve kaklą leisdamasis žemyn, kol atsitraukia.

Eve'i mestelėjus priekaištą, pažvelgia į tą pusę, kur paleido papkę su dokumentais. Visiškai neimdamas federacijos apgriovimo problemų sau į širdį, gužteli pečiais nutaisydamas apatišką išraišką.
- O man vis vien. Kad ir kokias nesąmones krečiu, niekais taip ir neateina išvyt manęs iš darbo. Vadinasi dar ne toks pavojingas aplinkai esu,-leidęs sau pasamprotauti, dėbteli į Eve veidą nusišypsodamas.
- Sunku patikėti. Šiame mieste privisę tiek daug kuklių merginų,-iš tariamo susimąstymo, atitinkamai perkreipia veidą.
- Nesu prie to pratęs. Tad keista. Bent jau man taip,-kadangi buvo nutildytas Eve lūpų dėka, ties bučinio pabaiga nestipriai sukanda merginos apatinę lūpą, bei ištempęs ją netrukus atleidžia.
- Dievinu tą raudonį, kuriuo tavo skruostai pasidabina iš kart po sekso,-kuo tyliau sušnabžda, vedžiodamas po merginos veidą lūpomis.
- Ir aš siaubingai užsimaniau jį išvysti čia ir dabar,-šiek tiek atitraukęs veidą, nužvelgia esamą Eve išraišką. Suktai išsišiepęs, nuslenka ranka į apačią, bei užkišęs ją už merginos bliuskutės, ima pamažu kilti į viršų, nenutraukdamas jos inicijuoto bučinio ir savo ruožtu darydamas jį kiek šiurkštesnį bei jausmingesnį.

Tylėdamas, tačiau klausydamasis merginos kalbant, laiko žvilgsnį nudelbtą, o pirštais lėtai nutraukia jos dėvimos bliuskutės petnešas į apačią, visą laiką įtemptai stebėdamas ką atlieka.
- O tu bent pagalvoji, kokie būtų reitingai jeigu per televiziją tiesiogiai transliuotų tai ką mes išdarinėjam?-kilstelėjęs vieną iš antakių pagaliau teikiasi pažvelgti į Eve akis, išspausdamas suktai gašlią šypseną.
- Velniop Ian'ą, velniop Natashą,-nutaiso abejingą išraišką.
- Dabar norėčiau iš viso nekalbėti. Bet esu tikras, tu numanai ko noriu,-kadangi Eve prisilietimų pilnai užteko, kad įsiaudrintų, tvirtai laikydamas merginos liemenį apglėbtą rankomis, paguldo ją ant stalo ranka nerūpestingai nubraukdamas maišiusius daiktus, kurie nueina velniop ant žemės. Ranka ištisai pervedęs per merginos kūną nuo krūtinės iki pat klubų, matomai tyliau sukalba:
- Manau, norėtum pamatyti tą mano veidą,-pirštu parodęs minimos kūno dalies link, nusišypso ir leisdamas suprasti, jog kalbos jam dabar rūpi mažų mažiausiai, trukteli Evę į save, taip, kad šiai sėdint ant stalo krašto, pats atsidurtų tarp jos kojų. Tuomet nieko nelaukęs, ne per švelniausiai įsisiurbia į jos lūpas.

Puikiai žinodamas tikslų atsakymą į paranojinį Eve klausimą, atsako vedimas visiškai ramaus tono:
- Šimtaprocentiniškai esu tikras, kad nėra,-linkteli smakru užtvirtindamas tai ką pasakė, tačiau užsimoja savo mintį papildyti:
- Žinoma, turi pilną teisę manyti kitaip jeigu galvoji, jog aš labai noriu, kad mano pliką užpakalį matytų tūkstančiai žmonių visoje Amerikoje,-sukikenęs, įsiknimba veidu į Eve kaklą, švelniai jį bučiuodamas.
- Bet žinai...-sušnabždėjęs, kiek atsitraukia ranka nubraukdamas ant jos veido kritusius plaukus.
- Mintis, kad kas nors gali mus užklupti tik dar labiau įaudrina,-nusišypsojęs, toliau bučiuoja jos kūną pamažu kildamas ties veidu. Prie jo ir apsistojęs, pradeda dar vieną bučinį, tuo pat metu rankomis grabaliodamas Eve drabužių sagas bei panašius sutvirtinimus, norėdamas juos atsegti ir pašalinti. Pajutęs, kad žabalomis nieko nebus, nenutraukdamas bučinių sesijos nuslysta ties jos krūtine. Palengva atlaisvinęs viską kas laikė bliuskutę prie jos kūno, sviedžia drabužį į šoną, bei visai netrukus užsimoja padaryti tą patį ir Eve sijonui.

Kaip tik įmanydamas trukdo merginai rišliai kalbėti, tad bučiuoja ją į lūpas, pats tuo tarpu jau visiškai nieko nesakydamas. Kuomet Eve ima kikenti, kiek atitraukęs veidą pažvelgia jai į akis, bei prispaudęs rodomąjį pirštą prie jos lūpų, sušnypščia:
- Ššššš...-tęsia, kol garsas palaipsniui menkėdamas visai pradingsta iš fono. Ranka suėmęs jos smakrą, pritraukia prie savęs, bei pradeda dar vieną bučinį, tik šį kartą aršiau "darbuodamasis" liežuviu.
Kai veikiamas Eve iniciatyvos užgula jos kūną savuoju, bando suteikti kuo daugiau švelnių glamonių, nepamiršdamas dėmesiu apipilti ir stipriausių erogeninių zonų. Pašalinęs nuo merginos klubų sijoną, atsargiai nusmaukia jį į apačią, viso šio veiksmo metu liesdamas merginos kojas, drabužį nusviedęs į šoną, grįžta į viršų, viso kelio Eve kūno metu jį bučiuodamas. Užsimojęs merginai padėti, mikliai prasega savo kelnių diržą, kiek vėliau užtrauktuką, bei sagą. Išsinėręs iš džinsų, užkiša rankas už Eve nugaros, bei atsega jos liemenėlę, tuo metu bučiuodamas merginos kaklą.

Nenutraukdamas preliudijos, rankomis nuslysta Eve kūnu į apačią, kol užčiupęs nepageidaujamą ir vis dar nepašalintą medžiagos skiautę (apatinius) neskubėdamas ir juos nutraukia. Palenkęs galvą, o prieš akis ėmus pūpsoti merginos krūtinei, nukreipia visas burna atliekamas švelnybes į tą merginos kūno dalį. Netrukus, staigiai trūktelėjęs merginą už sėdmenų į save, pradeda tai, kas liaudyje yra vadinama seksu.

Kaip ir galima tikėtis, po meilės akto giliai bei tankiai kvėpuoja. Priešingai nei Eve visiškai nesirūpindamas dėl dabartinės ir veikiausiai sujauktos savo išvaizdos, gavęs pastabą dėl raudonio, žiopteli, tačiau nesumodamas ką atsakyti, prisitraukia merginą prie savęs, o tvirtai apkabinęs, pabučiuoja.
- Žinau apie ką galvoji,-pasekęs Eve žvilgsnį, ir pats trumpai apžvelgia nekokią kabineto būklę.
- Bet visą šį bardaką sutvarkys. Ir tikrai ne mes,-rodomuoju pirštu parodęs į Evę, po to į save, nusišypso. Netikėtai tvirtai apkabinęs ją apie liemenį, nutraukia nuo stalo, bei laikydamas merginą glėbyje, pabučiuoja į lūpas.
- Spėjau apie ką galvoji tu, bet esu įsitikinęs - kas kirbžda mano galvoje įvardinti tau bus neįmanoma,-specialiai nutaisęs gašlią šypseną, įsistebi į Eve akis, leisdamas jai spėti. Nepraėjusi nei porai nebylių akimirkų, prataria vėl:
- Man be galo pasisekė, kad esi mano moteris. Jei ne tu...-įkvėpdamas apveda išdžiuvusias lūpas liežuviu.
- Visi užgaulūs Ian'o žodžiai pasitvirtintų su kaupu,-gražinęs žvilgsnį į Eve akis, nusprendžia, kad be didesnių savo sakinio išplėtojimų, mergina supras, jog jo mintys sukasi apie potencialią galimybę sekioti paskui kiekvieną sijoną.
- Jokiai moteriai dar nėra pavykę mano gyvenime reikšti daugiau už muziką,-akimirką nudelbęs akis, pakelia jas jau šypsodamasi.
- Bet taip buvo iki tol, kol sutikau tave,-kuo švelniau ranka perveda per Eve skruostą, gėrėdamasis jos veidu, kurį kaip ir galėjo tikėtis yra išmušęs dailus raudonis.

Grybštelėjęs nagais per smakrą, į Eve žodžius apie kabinetą atsako su gilia nuostaba veide.
- O aš tau ir neleisčiau viso TO tvarkyti,-skėsteli rankomis į šonus nurodydamas visokiais daiktais, kurie turėtų puošti stalą nuklotas grindis.
- Po velniais, gi yra žmonių, kurie už tai gauna puikią algą. Negalėčiau sau leisti čia ateinančiai ir betvarkę kuopiančiai moteriai prarasti procentą nuo tos sumos, kurią jai už darbą moka valdyba,-neigiamai papurtęs galvą, nusuka pokalbį kita tema, nes lieka įsitikinęs, jog pasakė užtektinai, kad Eve dar ką nors prie to pridurti jau nenorėtų.
Kadangi negalėjo nuspėti kaip mergina reaguos į jo žodžius apie jausmus bei jo vidinius pokyčius, smalsiai stebi jos veidą, tačiau neįstengia nusišypsoti. Laikydamas merginą švelniai suimtą už klubų, galop silpnai nusišypso šiai kalbant.
- Manau mūsų laukia ilgas, gražus gyvenimas, nes mano požiūriu laimingos santuokos pagrindas yra žavėjimasis vienas kito asmenybėmis,-neišlaikęs, trukteli Eve į save ir stipriai, romantiškai ją apkabina.
- Myliu tave. Bet labiau,-nusišypsojęs atsitraukia, kad galėtų matyti jos veidą. Viena ranka tebelaikydamas ją apkabinęs, kitą šiek tiek kisteli Eve smakrą ir dar kartą jausmingai pabučiuoja.
- Be to esi ypatinga vien tik jau tuo, kad pasirašai pasimyluot pačiose keisčiausiose vietose,-sukikenęs, atsišlieja nuo merginos, nes pajunta kaip užmina ant kažko minkšto. Pasilenkęs, paima Eve priklausančią liemenėlę ir ties petnešėle užmauna jos rankomis, tokiu būdu padėdamas kukliu rūbeliu pridengti jos krūtinę.
- Jaučiuosi išbadėjęs. Ką manai jei užsuktumėm į restoraną?